Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“nagrinėjamo oro tūrio riba lygus sunkio jėgai, veikiančiai orą šiame tūryje. Šią lygtį galima užrašytidar <strong>ir</strong> taip:–dp/dz =g. (2.22)Pastarojoje lygtyje galima išsk<strong>ir</strong>ti dvi jėgas: sunkio jėgą (g), nukreiptą žemyn, <strong>ir</strong> jam priešingąvertikalaus barinio gradiento jėgą (dp/dz), suteikiančią masės vienetui pagreitį į v<strong>ir</strong>šų. Taippagrindinė statikos lygtis nusako pusiausvyros sąlygas tarp dviejų jėgų: sunkio jėgos <strong>ir</strong> vertikalausbarinio gradiento, veikiančių oro masės vienetą vertikalėje. Minuso ženklas lygties pradžiojeparodo, jog atmosferos slėgis didėjant aukščiui mažėja. Dešinėje lygties pusėje yra didėjant aukščiuigreitai kintantis tankis , todėl šią lygtį galima taikyti tik ploniems oro sluoksniams, kuriuose orotankį galima laikyti nekintamą. Norėdami gauti lygties išraišką, kurią būtų galima naudotididesniems aukščių sk<strong>ir</strong>tumams, sujungiame (2.11) <strong>ir</strong> (2.22) lygtis:Atlikę pertvarkymus, gauname:dp pgRT. (2.23)dz .(2.24)Toliau lygtį integruojame nuo vieno lygio z 1 su slėgiu p 1 iki kito aukštesnio lygio z 2 suslėgiu p 2 . Oro temperatūra keičiasi didėjant aukščiui, tačiau realioje atmosferoje vertikali orotemperatūros kaita yra sunkiai funkciškai apibrėžiama. Todėl mes naudojame vidutinę sluoksniotemperatūrą. Kadangi pastaroji analizuojamame sluoksnyje nesikeičia, mes ją, kaip <strong>ir</strong> laisvojokritimo pagreitį, (laikydami jog g išlieka pastovus) iškeliame prieš integralą:p 2Išintegravę <strong>ir</strong> atlikę pertvarkymus gauname:p1dpp Pastaroji lygtis vadinama barometrineformule <strong>ir</strong> rodo slėgio kaitos vertikalėjepriklausomybę nuo oro temperatūros, veikiantsunkio jėgai. Joje p 1 – slėgis apatiniame lygyjez 1 , p 2 – slėgis v<strong>ir</strong>šutiniame lygyje z 2 , e –natūrinio logaritmo pagrindas, R – specifinėdujų konstanta, g – laisvojo kritimo pagreitis, T– vidutinė sluoksnio temperatūra.Remdamiesi barometrine formule,galime daryti apytikslę išvadą, jog didėjantaukščiui aritmetine progresija, atmosferos slėgismažėja geometrine. Jau 5 km aukštyjeatmosferos slėgis yra beveik 2 kartus, 10 km –beveik keturis, o 15 km aukštyje – beveikaštuonis kartus mažesnis už slėgį jūros lygyje(2.3 pav.).gRTz 2z1dz .p2gln ( z 2 z1),p1RTp2gRT( z 2z1)(2.25)(2.26) p1e.(2.27)2.3 pav. Atmosferos slėgio vertikali kaita(Moran, Morgan, 1986)Barometrinės formulės taikymasBarometrine formule galima išspręsti kelis labai svarbius uždavinius.1. Žinodami slėgį viename aukštyje, aukščių sk<strong>ir</strong>tumą <strong>ir</strong> vidutinę sluoksnio temperatūrągalime rasti slėgį kitame aukštyje. Dažniausiai tai yra taikoma perskaičiuojant vietovės slėgį į jūroslygį, norint palyginti atmosferos slėgį meteorologijos stotyse, kurių aukštis v<strong>ir</strong>š jūros lygio sk<strong>ir</strong>iasi.Slėgis jūros lygyje apskaičiuojamas pagal formulę:21