Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“proporcingu sugėrimo gebai (K<strong>ir</strong>hofo dėsnis) <strong>ir</strong> vidutiniškai lygiu 0,95. Žemės pav<strong>ir</strong>šius geraisugeria ilgabangę spinduliuotę (geriausiai sniegas) (3.3 lentelė).3.3 lentelė. Kai kurių natūralių pav<strong>ir</strong>šių ilgabangės spinduliuotės sugėrimo gebaPav<strong>ir</strong>šius Sugėrimo geba ()Vanduo 0,90Smėlis 0,95D<strong>ir</strong>va 0,96Miškas 0,97Žolė 0,98Sniegas 0,99Didėjant žemės pav<strong>ir</strong>šiaus temperatūrai, spinduliuojamos energijos kiekis didėja (3.11 pav.).Vidutinė planetos pav<strong>ir</strong>šiaus temperatūra yra lygi +15 °C arba 288 K, todėl nesunku apskaičiuoti,jog vidutiniškai ji išspinduliuoja 371 W/m². Šis dydis yra artimas Žemę pasiekiančio Saulėsspinduliuotės srauto intensyvumui.600500400300200100W/m 2 °C0-40 -20 0 20 403.11 pav. Žemės pav<strong>ir</strong>šiaus spinduliuojamo energijos srauto intensyvumo (B ž ) priklausomybė nuopav<strong>ir</strong>šiaus temperatūrosAtmosferos dujos sugeria didelę Žemės bei labai mažą Saulės spinduliuotės dalį. Be to, tamtikrą energijos kiekį jos gauna nuo žemės pav<strong>ir</strong>šiaus turbulencinės apykaitos metu ar vykstantvandens garų kondensacijai atmosferoje. Kaip <strong>ir</strong> bet kuris kitas kūnas, įšilusi atmosfera spinduliuojaenergiją pati. Tačiau spinduliavimo pobūdis yra daug sudėtingesnis: pagal K<strong>ir</strong>hofo dėsnį energijąspinduliuoja tik tos į oro sudėtį įeinančios dujos, kurios ją sugeria, t. y. daugiausia vandens garai,anglies dioksidas <strong>ir</strong> ozonas, daug mažiau – metanas bei azoto oksidai. Kiekviena iš jų sugeria tiktam tikro ilgio bangas.Saulės spinduliuotės sugėrimas atmosferoje buvo aptartas jau ankščiau (žr. skyrelį „Saulėsspinduliuotės srauto silpnėjimas atmosferoje“). Ilgabangį žemės pav<strong>ir</strong>šiaus spinduliavimą nuo 4,5iki 80 m bangomis stipriausiai sugeria vandens garai (3.6 pav.). Esant vidutiniam vandens garųkiekiui atmosferoje, spinduliuotė, kurios bangų ilgis yra nuo 5,5 iki 7,0 m, sugeriama praktiškaivisa, kitokio ilgio – iš dalies, <strong>ir</strong> tik 8,5–12,0 m intervale vandens garai yra beveik visiškai skaidrūsilgabangei žemės spinduliuotei. Pastarasis bangų diapazonas vadinamas atmosferos skaidrumolangu (3.10 pav.).Anglies dioksidas labai stipriai sugeria spinduliuotę, kurios bangų ilgis 12,9–17,1 m.Šiame intervale žemės spinduliavimas vis dar labai stiprus. Nors anglies dioksido kiekisatmosferoje nedidelis, bet jo koncentracijos augimas v<strong>ir</strong>to globaline problema (žr. priedą „Šiltnamioefektas“). Ozonas turi kelis siaurus ilgabangės spinduliuotės sugėrimo intervalus. Ypač svarbus yrasiauras bangų intervalas (centras – 9,7 m ilgio banga) pačiame atmosferos skaidrumo lango centre39
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“(3.10 pav.). Atmosferos dujų nesugeriama ilgabangė žemės spinduliuotė patenka į tarpplanetinęerdvę. Kai dangus giedras, praleidžiamos spinduliuotės dalis sudaro 17–35%.Atmosferos dujos, kaip <strong>ir</strong> bet kuris kitas įšilęs kūnas, spinduliuoja energiją. Jųspinduliuojamų bangų diapazonas panašus į žemės pav<strong>ir</strong>šiaus. Didžioji (apie 70 %) atmosferosspinduliuotės dalis pasiekia žemės pav<strong>ir</strong>šių, likusi patenka į tarpplanetinę erdvę. Atmosferosspinduliuotė, patenkanti ant paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus, vadinama priešpriešiniu spinduliavimu (B a ),nes yra nukreipta prieš žemės pav<strong>ir</strong>šiaus spinduliavimą. Žemė ilgabangį priešpriešinį spinduliavimąsugeria praktiškai visą (90–99%) (3.3 lentelė). Priešpriešinis spinduliavimas auga didėjantdebesuotumui, nes debesys Žemės spinduliuotę stipriai sugeria <strong>ir</strong> patys spinduliuoja.Efektyvusis spinduliavimasSk<strong>ir</strong>tumas tarp žemės pav<strong>ir</strong>šiaus spinduliavimo <strong>ir</strong> atmosferos priešpriešinio spinduliavimovadinamas efektyviuoju spinduliavimu (B e ):, (3.13)kur B 0 – žemės pav<strong>ir</strong>šiaus spinduliavimas, B a – atmosferos priešpriešinis spinduliavimas, δ –ilgabangės spinduliuotės sugėrimo geba (3.3 lentelė). Priešpriešinis spinduliavimas beveik visadamažesnis nei žemės pav<strong>ir</strong>šiaus spinduliavimas, todėl efektyviojo spinduliavimo reikšmėsdažniausiai yra teigiamos. Tik labai retais atvejais atmosferoje susidarius stipriai priežeminei orotemperatūros inversijai (t. y. oro temperatūros augimui didėjant aukščiui) bei esant dideliamdrėgmės kiekiui ore, B a gali būti didesnis už B 0 .Efektyviojo spinduliavimo stiprumas labai priklauso nuo debesuotumo, kiek mažiau – nuovandens garų kiekio. Pastarieji veiksniai lemia priešpriešinio srauto intensyvumą. Kuo giedresnisdangus bei sausesnis oras, tuo didesnės <strong>ir</strong> B e reikšmės.Nustatyta, jog mažas bendras debesuotumas nedaro didelės įtakos B e dydžiui, tačiaudebesuotumui augant šio rodiklio reikšmės staigiai mažėja.Dar viena svarbi charakteristika – debesų vertikalus išsivystymas. Kelių šimtų metrų storiovandeningas debesis apatinėje troposferoje sugeria beveik visą žemės spinduliuojamų ilgabangiųspindulių srautą <strong>ir</strong> taip mažina B e , o reti plunksniniai debesys daro nedaug įtakos efektyviojospinduliavimo dydžiui.Efektyvusis spinduliavimas turi aiškią paros <strong>ir</strong> metų kaitą. Labiausiai kinta žemės pav<strong>ir</strong>šiausspinduliavimo intensyvumas (B 0 ), kadangi jo temperatūros svyravimai yra patys didžiausi. Todėldidžiausios B e reikšmės fiksuojamos vasaros dienomis, kada pav<strong>ir</strong>šiaus temperatūra didžiausia.Priešpriešinio spinduliavimo kaita nėra tokia stipri <strong>ir</strong> daugiausia nulemta debesuotumo pokyčių.Efektyviojo spinduliavimo dydis vidutinėse platumose dažniausiai kinta nuo 0,05 iki 0,15kW/m². Koks yra efektyvusis spinduliavimas, tampa ypač svarbu nakties metu, nes, nutrūkus Saulėsspinduliuotės prietakai, jis lemia paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus atvėsimo greitį.Spinduliuotės balansasSk<strong>ir</strong>tumas tarp sugertosios spinduliuotės <strong>ir</strong> efektyvaus spinduliavimo vadinamas žemėspav<strong>ir</strong>šiaus spinduliuotės balansu (R):( ) ( ) . (3.14)Žemės pav<strong>ir</strong>šiaus spinduliuotės balansas yra vienas iš pagrindinių klimatą formuojančiųfaktorių, o nuo jo dydžio <strong>ir</strong> kaitos priklauso d<strong>ir</strong>vos, vandens telkinio <strong>ir</strong> apatinių atmosferossluoksnių terminis režimas. Kai spinduliuotės balansas teigiamas, paklotinis pav<strong>ir</strong>šius šyla, o kaineigiamas – vėsta.Spinduliuotės balanso dydis priklauso nuo platumos, metų <strong>ir</strong> paros laiko, orų sąlygų, žemėspav<strong>ir</strong>šiaus pobūdžio. Pastarieji veiksniai tiesiogiai lemia spinduliuotės balansą bei jo sudedamąsiasdalis sąlygojančius faktorius, iš kurių svarbiausi yra Saulės aukštis, albedas <strong>ir</strong> debesuotumas.40