Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“pagrindas atitinka kondensacijos lygį, o viršūnė – apatinę inversijos sluoksnio ribą. Jei virš trintiessluoksnio stratifikacija yra nepastovi, gali pradėti formuotis konvekciniai debesys.Spindulinis oro vėsimas taip pat turi didelę įtaką susidaryti debesims, besiformuojantiemspoinversiniame sluoksnyje. Orui vėstant žemiau nusileidžia kondensacijos lygis, daugėjakondensacijos produktų (debesys tampa tankesni ir storesni).Orografinis kilimas. Oro srautui pasiekus kalnų ar kalvų grandinę, jis pradeda šlaitu kilti įviršų. Aukštyneigis judesio momentas perduodamas ir į aukštesnius (esančius virš orografinėskliūties) oro sluoksnius. Kildamas oras adiabatiškai vėsta. Priklausomai nuo kondensacijos lygioaukščio, debesys formuojasi žemiau kalno keteros, ties ja ar aukščiau. Kadangi Saulėsspinduliuotė įkaitina kalnų šlaitus ir oras prie jų būna šiltesnis nei tame pačiame lygyje virš slėnio,formuojasi terminė konvekcija, sustiprinanti orografinį oro kilimą. Orografiniai debesys visadadinaminėje būsenoje, nors dažniausiai išlieka toje pačioje vietoje: priešvėjinėje keteros pusėjevyksta oro kilimas ir kondensacija, užuovėjinėje – adiabatinis leidimasis ir garavimas.Banginiai procesai. Horizontalia kryptimi judantis oras gali pradėti kilti į viršų arba leistisžemyn dėl banginių procesų atmosferoje. Dažniausiai bangos atmosferoje formuojasi oro srautamssutikus stambias kliūtis (pvz., kalnų grandinę) ar dėl staigių vėjo greičio ir krypties bei oro tankiopokyčių vertikalėje. Oro tankio ir vėjo rodiklių pokyčiai itin būdingi inversiniams sluoksniams, tieskurių ribomis dažnai formuojasi bangos.Bangos keteros link kylančio bei adiabatiškai vėstančio oro temperatūra gali nukristi žemiaurasos taško. Šiuo atveju formuojasi banguotą struktūrą turintys debesys.Debesų klasifikacijosTroposfera pasižymi didele debesų formų įvairove. Šiuolaikinėje tarptautinėje morfologinėjedebesų klasifikacijoje yra išskiriama dešimt pagrindinių formų pagal išorinį vaizdą (daugiauinformacijos priede „Vadovas debesims pažinti“):1) plunksniniai – Cirrus (Ci);2) plunksniniai kamuoliniai – Cirrocumulus (Cc);3) plunksniniai sluoksniniai – Cirrostratus (Cs);4) aukštieji kamuoliniai – Altocumulus (Ac);5) aukštieji sluoksniniai – Altostratus (As);6) sluoksniniai lietaus – Nimbostratus (Ns);7) sluoksniniai kamuoliniai – Stratocumulus (Sc);8) sluoksniniai – Stratus (St);9) kamuoliniai – Cumulus (Cu);10) lietaus kamuoliniai – Cumulonimbus (Cb).Visų šių formų debesys yra sutinkami jiems būdingame aukštyje. Yra išskiriami trys aukštai.Viršutinio aukšto debesų pagrindas vidutinėse platumose yra 6–13 km; vidurinio – 2–7 km;žemutinio aukšto – iki 2 km aukščio. Plunksniniai, plunksniniai kamuoliniai ir plunksniniaisluoksniniai debesys priklauso viršutiniam aukštui, aukštieji kamuoliniai ir aukštieji sluoksniniai –viduriniam, sluoksniniai, sluoksniniai kamuoliniai ir sluoksniniai lietaus – apatiniam aukštui.Aukštieji sluoksniniai debesys dažnai patenka į viršutinį, o sluoksniniai lietaus – į vidurinį aukštą.Kamuolinių ir lietaus kamuolinių debesų pagrindas beveik visada yra žemutiniame aukšte, bet jųviršūnės dažnai prasiskverbia į vidurinį, o lietaus kamuolinių – net ir į viršutinį aukštą (7.6 pav.).Todėl šie debesys vadinami vertikalios raidos debesimis.Pagal genetines formavimosi sąlygas debesys gali būti skirstomi į tris klases: Kamuoliniai debesys – stipriai vertikalia ir ganėtinai mažai horizontalia kryptimiišsivystę debesys, susidarantys intensyvių vertikalių oro judesių nepastoviaistratifikuotoje oro masėje metu.Banguotieji debesys – stipriai horizontalia ir silpnai vertikalia kryptimi išsivystędebesys, susidarantys banginių procesų atmosferoje metu.114