Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“Neretai ant halo lanko į abi puses nuo Saulės diskoformuojasi šviesios dėmės, vadinamos netikromis saulėmis(arba parheliais). Netikros saulės formuojasi šešiabriauniuoseplokštelės formos ledo kristaluose. Priešingai nei halo atveju,dauguma kristalų turi būti horizontaliai orientuoti paviršiausatžvilgiu. Saulės spindulys, pereidamas per šonines kristalųplokštumas, atlinksta per 22° ir stebėtojo atžvilgiu abipusSaulės disko susiformuoja šviesesnės nei halo lankas dėmės,nes didžioji dalis kristalų nukreipia šviesą link stebėtojoregos organų. Halo lanko skleidžiamas šviesos srautassilpnesnis, nes didesnis kristalų išsidėstymo chaotiškumas.Netikros saulės turi raudoną atspalvį tikrosios Saulės pusėjeir silpnesnį melsvą – priešingoje.Dėl Saulės spindulių atsispindėjimo nuo aukščiau ar žemiau jos esančių kristalų formuojasi8.4 pav. 22° ir 46° halai beinetikros saulėsSaulės stulpai. Tai siauras vertikalus šviesos srautas, aukštyn arba žemyn besitęsiantis nuokylančios arba besileidžiančios Saulės. Šį reiškinį formuoja Saulės spindulių atsispindėjimas nuohorizontaliai paviršiaus atžvilgiu išsidėsčiusių ledo kristalų plokštumų. Pakibusios ore plokštelėsformos kristalai viršun ištįsusius Saulės stulpus formuoja tuo atveju, kai Saulės diskas yra žemiaunegu 6° virš horizonto linijos. Atspindys nuo šešiabriaunių prizmių (jų pagrindinė ašis būnahorizontali) sufromuoja žemyn sklindantį šviesos srautą, kai Saulė yra apie 20° aukštyje viršhorizonto.Dėl Saulės ar Mėnulio spindulių difrakcijos smulkiuose debesų lašeliuose ar ledo kristaluoseformuojasi vainikas. Tai daug mažesnis nei halo ratas apie šviesos šaltinį, dengiamą plono debesųšydo (Saulės ar mėnulio diskas matosi per debesį). Vainikas susideda iš centrinės šviečiančiosbeveik baltos spalvos dalies, pereinančios į spalvotą žiedą apie šviečiantį objektą (vidinė žiedo dalisyra mėlynos, o išorinė – raudonos spalvos). Spalvos vainikuose atsiranda dėl to, jog skirtingo ilgiobangos už kliūties užlinksta skirtingai.Vainiko kampinis dydis gali siekti 10–15° ir jis yra atvirkščiai proporcingas lašelių arkristalų dydžiui debesyse. Todėl pagal vainiko kampinį dydį galima nustatyti ir lašelių dydį. Jeilašelių ar kristalų dydis yra nevienodas, vidinis vainikas gali būti apjuostas dar kelių papildomųžiedų, kuriose spalvos išsidėsčiusios ta pačia tvarka. Vainikas gali būti matomas ir apie dirbtiniusšviesos šaltinius.Saulės ar Mėnulio spinduliams sklindant per debesų pakraštį, dėl spindulių difrakcijos itinmažuose ledo kristaluose bei lašeliuose, debesies kraštas kartais nusidažo vaivorykštės spalvomis.Toks reiškinys vadinamas debesų irizacija. Dažniausiai jis stebimas plunksniniuose kamuoliniuose(Cc), aukštuosiuose sluoksniniuose (As) bei sluoksniniuose kamuoliniuose (Sc) debesyse. Debesų,kurių pakraščiuose labai greitai kinta lašelių dydis, kraštas įvairiomis spalvomis nusispalvina dėl tospačios priežasties kaip ir vainikas. Irizuotus debesų pakraščius galima laikyti vainiko fragmentais.Kuo didesnė lašelių dydžių įvairovė, tuo platesnė ir spalvų gama.Spindulių difrakciją atmosferoje gali sukelti ne tik vandens lašeliai ar ledo kristalai, bet irkieti aerozoliai. Po galingų vulkanų išsiveržimų į atmosferą patenka milžiniškas kiekis pelenų beiįvairių sieros junginių. Itin smulkios (apie 1 µm) dydžio dalelės gali išlikti stratrosferoje kelismetus. Vykstant šių dalelių nulemtai Saulės ar Mėnulio spindulių difrakcijai, formuojasi Bišopožiedas. Bišopo žiedas – tai išskydęs rusvo ar melsvo atspalvio 10–30° kampinio dydžio lankas apiešviesulį. Kuo mažesnės dalelės, tuo didesnis Bišopo žiedo kampinis dydis. Priešingai nei halo lanke,vidinis žiedo pakraštys yra melsvas, o išorinis – rausvas. Taigi pagal spalvų išsidėstymą lankegalima spręsti, kas – difrakcija ar refrakcija – lėmė optinio reiškinio formavimąsi. Vidinė Bišopožiedo dalis švyti žymiai stipriau nei dangus už jo ribų.Dar vienas optinis reiškinys, susidarantis dėl šviesos difrakcijos atmosferoje, yra glorija.Glorija panaši į vainiką, tačiau ji formuojasi ne apie dangaus šviesulį, o aplink priešingą jam tašką.Glorija gali būti matoma ant debesų paviršiaus (kai stebėtojas yra aukščiau jų), rūke ar rasotoježolėje. Glorijos žiedas (5–20° kampinio dydžio) supa žmogaus galvos šešėlį (gali supti ir lėktuvą,133