Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“aerozolių, tuo dangus tampa balkšvesnis. Debesys yra balti, nes tokios spalvos yra visų matomojospektro bangų suma.Debesyse spinduliuotė yra ne tik išsklaidoma, bet <strong>ir</strong> sugeriama bei atspindima. Todėlstorėjant debesims vis mažesnis energijos srautas pro juos prasiskverbia <strong>ir</strong> debesies pagrindas tampašviesiai arba tamsiai pilkas. Be to, stambūs vandens lašeliai debesies apačioje sugeria <strong>ir</strong> didelę dalįnuo paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus atsispindėjusios ar žemiau debesies pagrindo išsklaidytosiosspinduliuotės. Tai lemia apatinės debesies dalies tamsėjimą.Kuo mažesnis aerozolių kiekis yra ore, tuo dangus yra ryškesnis. Taigi pagal dangausryškumą galima spręsti <strong>ir</strong> apie oro „švarumą“, <strong>ir</strong> apie oro masės pobūdį (užplūdus arktinio oromasei dangus yra žydresnis nei vykstant tropinio oro masės advekcijai). Dangaus ryškumaspriklauso <strong>ir</strong> nuo pav<strong>ir</strong>šiaus albedo. Didelis atspindys nuo pav<strong>ir</strong>šaus padidina nuo dangaus sklindantįspinduliuotės srautą, patenkantį į regos organus, <strong>ir</strong> dangus atrodo ryškesnis.Didėjant aukščiui <strong>ir</strong> mažėjant oro tankiui bei išsklaidančių dalelių skaičiui, dangus tampa vistamsesnis <strong>ir</strong> 200–300 km aukštyje pasidaro juodas.Nakties metu svarbiausias šviesos šaltinis yra Mėnulio šviesa. Kai Mėnulio pilnatis zenite,pav<strong>ir</strong>šiaus apšviestumas siekia 0,25 lx. Jei Mėnulio nėra, itin silpnas šviesos srautas sklinda tiesiognuo žvaigždžių ar yra išsklaidomas kosminių dulkių. Taip pat žemės pav<strong>ir</strong>šių pasiekia <strong>ir</strong> labaimažas aukštutinių atmosferos sluoksnių išsklaidytos Saulės spinduliuotės kiekis.SutemosSaulei nusileidus sutemsta ne iš karto, o rytą švinta dar prieš Saulės patekėjimą. Šisreiškinys vadinamas sutemomis (ryto sutemos vadinamos aušra). Sutemos formuojasi todėl, kadSaulė, dar (arba jau) būdama žemiau horizonto, apšviečia aukštuosius atmosferos sluoksnius, kuriesavo ruožtu spindulius išsklaido. Šių išsklaidytų Saulės spindulių intensyvumas tuo mažesnis, kuoSaulė yra žemiau horizonto linijos. Yra išsk<strong>ir</strong>iamos pilietinės, navigacinės <strong>ir</strong> astronominės sutemos.Pilietinės sutemos trunka tol, kol Saulės disko centras nusileidžia iki 6° žemiau horizontolinijos (rytą prasideda tuo metu, kai Saulė užimą tokią pačią padėtį). Pilietinių sutemų metu yrapakankamai šviesu d<strong>ir</strong>bti lauke. Danguje pas<strong>ir</strong>odo ryškiausios žvaigždės ar planetos (pvz., Venera).Sniego danga pilietinių sutemų pradžioje padidina teritorijos apšviestumą.Navigacinės sutemos siejamos su 12° žemiau horizonto linijos riba. Kai Saulė yra žemiau,sėkmingai laivų navigacijai užtikrinti būtini d<strong>ir</strong>btiniai šviesos šaltiniai. Navigacinių sutemų metugalima išsk<strong>ir</strong>ti objektų kontūrus, bet labai sunku tiksliai nustatyti Saulės leidimosi ar kilimo vietą.Danguje matoma nemažai žvaigždžių, o darbas be d<strong>ir</strong>btinio apšvietimo beveik neįmanomas.Astronominės sutemos fiksuojamos tuomet, kai Saulė yra 12–18° žemiau horizonto linijos.Jų pabaiga <strong>ir</strong> nakties pradžia siejama su visišku kiek šviesesnio dangaus skliauto saulėlydžio pusėjeišnykimu. Danguje matomos visos žvaigždės.Sutemų trukmė kinta priklausomai nuo platumos <strong>ir</strong> metų laiko. Didžiausia sutemų trukmėfiksuojama vasaros <strong>ir</strong> žiemos saulėgrįžos metu, trumpiausia – per pavasario <strong>ir</strong> rudens lygiadienį.Aukštosiose platumose sutemos trunka ilgiausiai. Čia Saulė gali <strong>ir</strong> visai nenusileisti arba nusileistiuž horizonto linijos ne žemiau negu 18°. Antruoju atveju vakaro sutemos susilieja su ryto aušra. Jeisusilieja ryto <strong>ir</strong> vakaro pilietinės sutemos, formuojasi baltosios naktys. Baltosios naktys būdingosteritorijoms tarp 60° platumos <strong>ir</strong> poliarinio rato b<strong>ir</strong>želio mėnesio antrajai pusei Šiaurės pusrutulyje <strong>ir</strong>gruodžio mėnesio antrajai pusei – Pietų.Sutemas lydi dangaus skliauto spalvos pasikeitimas Saulės pusėje dėl spindulių atspindėjimoaukštesniuose atmosferos sluoksniuose. Šis reiškinys, kuris prasideda prieš Saulės nusileidimą <strong>ir</strong>tęsiasi jau Saulei nusileidus (arba prasideda dar prieš Saulei pakylant ryte), yra vadinamas žara.Žaros metu vyrauja geltona, oranžinė, o prie pat horizonto linijos – raudona spalva. Ryškiausia žaramatoma iš karto po saulėlydžio (ar prieš pat saulėtekį).MatomumasMeteorologinis matomumas – tai maksimalus nuotolis, kuriame vis dar galime išsk<strong>ir</strong>tijuodo netoli pav<strong>ir</strong>šiaus esančio objekto kontūrus kontrastingame šviesiame fone.129
Change language