Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“Šilumos sklidimas vandens <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>vos pav<strong>ir</strong>šiuje šiek tiek sk<strong>ir</strong>iasi. D<strong>ir</strong>voje šiluma sklindavertikalia kryptimi dėl molekulių šiluminio laidumo, o vandenyje – <strong>ir</strong> dėl turbulencinio vandenssluoksnių maišymosi, kas yra susiję su bangavimu, srovėmis bei vandens tankio sk<strong>ir</strong>tumais. Be to,tiesioginiai Saulės spinduliai vandenyje pasiekia <strong>ir</strong> įšildo ne tik pav<strong>ir</strong>šių, bet <strong>ir</strong> gilesnius sluoksnius.Dėl šių priežasčių paros temperatūros svyravimai vandenyje neretai fiksuojami kelių dešimčiųmetrų gylyje, o metiniai temperatūros svyravimai pasiekia kelių šimtų metrų gylį.Paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus šilumos balansasPaklotinis (veiklusis) pav<strong>ir</strong>šius – d<strong>ir</strong>vos, vandens ar augmenijos pav<strong>ir</strong>šius, kuris betarpiškaisugeria Saulės <strong>ir</strong> atmosferos spinduliuotę bei pats ją spinduliuoja į atmosferą, tuo reguliuodamasgretimų oro <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>vos sluoksnių terminį režimą.Paklotinis pav<strong>ir</strong>šiaus pobūdis turi didelę įtaką oro įšilimui <strong>ir</strong> atvėsimui. Temperatūros kaitąapatiniuose atmosferos sluoksniuose lemia paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus temperatūros kaita. Šiluma nuopaklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus yra perduodama į atmosferą arba į gilesnius d<strong>ir</strong>vos ar vandens sluoksnius.Visų p<strong>ir</strong>ma, ant paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus patenka tiesioginė <strong>ir</strong> išsklaidytoji Saulės spinduliuotėbei priešpriešinis atmosferos spinduliavimas. Spinduliuotė pav<strong>ir</strong>šiaus yra sugeriama <strong>ir</strong> todėl įšylav<strong>ir</strong>šutiniai d<strong>ir</strong>vos bei vandens sluoksniai. Savo ruožtu paklotinis pav<strong>ir</strong>šius spinduliuoja pats <strong>ir</strong> tokiubūdu netenka tam tikro šilumos kiekio. Antra, šiluma ant paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus patenka išatmosferos molekulinio <strong>ir</strong> turbulencinio maišymosi būdu. Tuo pačiu būdu šiluma į atmosferąpatenka <strong>ir</strong> nuo paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus. Taip pat paklotinis pav<strong>ir</strong>šius gauna šilumą iš gilesnių d<strong>ir</strong>vos arvandens sluoksnių bei pats atiduoda ją gilyn. Trečia, paklotinis pav<strong>ir</strong>šius gauna šilumąkondensuojantis ant jos vandens garams arba atiduoda ją garindamas vandenį. Tai yra pagrindiniaipaklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus šilumos šaltiniai. Mažiau įtakos turi sniego t<strong>ir</strong>pimo šiluma, kartu su krituliaispatenkanti šiluma, biomasėje kaupiama šiluma bei dėl kinetinės energijos išsisklaidymo gaunamašiluma.Supaprastintą šilumos balanso lygtį galima užrašyti taip:R + QH + QG + QE = 0, (4.21)kur R – spinduliuotės balansas, išreiškiamas kaip sugertosios Q(1-A) <strong>ir</strong> efektyviojo spinduliavimoB e sk<strong>ir</strong>tumas; Q H – jutiminės šilumos srautas (turbulencinis <strong>ir</strong> molekulinis) tarp pav<strong>ir</strong>šiaus <strong>ir</strong>atmosferos; Q G – šilumos srautas tarp pav<strong>ir</strong>šiaus <strong>ir</strong> gilesnių d<strong>ir</strong>vos ar vandens sluoksnių; Q E –slaptosios šilumos srautas, susijęs su faziniais vandens persitvarkymais, apskaičiuojamas kaipvandens fazinių persitvarkymų šilumos L <strong>ir</strong> turbulencinio drėgmės srauto (garavimo greičio) Esandauga (4.17 pav.).4.17 pav. Paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus balanso sudedamosios dalys <strong>ir</strong> šilumos srautų kryptys.Nors paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus šilumos balansas yra prilygintas 0, tačiau tai nereiškia, jogpav<strong>ir</strong>šiaus temperatūra nesikeičia. Dieną pav<strong>ir</strong>šius įšyla, naktį – atvėsta, tačiau dviejų gretimų parųvidutinė temperatūra dažniausiai sk<strong>ir</strong>iasi nedaug. Taip pat santykinai mažai kinta <strong>ir</strong> vidutinė metinėtemperatūra. Todėl galima teigti, jog visų šilumos balanso dedamųjų suma ilgainiui tampa artimanuliui.59
Change language