Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“Krintanti ant Žemės bendroji Saulės spinduliuotė yra sugeriama paviršiniame plonamesausumos ar storesniame vandens sluoksnyje arba yra atspindima.Albedas priklauso nuo paklotinio paviršiaus pobūdžio. Ypatingai didelę reikšmę turi spalva:šviesūs paviršiai atspindi didesnę spinduliuotės dalį nei tamsūs. Todėl tamsūs paviršiai įšyla žymiaigreičiau. Be to, albedo reikšmės priklauso nuo Saulės aukščio virš horizonto: kuo ji aukščiau, tuoalbedas mažesnis. Todėl albedas turi aiškiai išreikštą kaitą ir per metus, ir per dieną.Daugumos paklotinio paviršiaus tipų albedas svyruoja nedaug (3.2 lentelė). Išimtis – sniegasir vanduo. Susigulėjusio sniego albedas gali būti vos 0,4–0,5, o šviežiai iškritęs sniegas atspindidaugiau kaip devynias dešimtąsias ant jo krentančio Saulės spinduliuotės srauto. Vandens albedasypač stipriai priklauso nuo spindulių kritimo kampo. Kai Saulė yra arti horizonto, albedo reikšmėgreitai artėja prie 1, o Saulei būnant zenite šis dydis sumažėja iki 0,05–0,10. Vidutiniškai vandenspaviršiaus albedas yra mažesnis nei sausumos. Todėl ir drėgna dirva atspindi mažesnį spinduliuotėskiekį nei sausa.3.2 lentelė. Kai kurių natūralių paviršių albedo reikšmėsPaviršiusAlbedas (vieneto dalimis)Pieva 0,15–0,25Javai 0,10–0,25Juodžemis 0,05–0,15Smėlis 0,25–0,45Miškas 0,10–0,20Šviežiai iškritęs sniegas 0,75–0,95Susigulėjęs sniegas 0,40–0,70Jūrų ledas 0,30–0,50Kontinentinis ledas 0,20–0,40Vanduo (Saulė zenite) 0,03–0,10Vanduo (Saulė prie pat horizonto) 0,10–1,00Labai didelę dalį link žemės paviršiaus sklindančios spinduliuotės atspindi debesys. Debesųalbedas labiausiai priklauso nuo jų storio: jei ploni vos keliasdešimties metrų storio debesys atspindiapie trečdalį ant jų krentančios spinduliuotės, tai galingi kamuoliniai lietaus debesys – net 80–90%.3.9 pav. Saulės spinduliuotės sugėrimas ir atspindėjimas atmosferoje bei ant žemės paviršiaus(Moran, Morgan, 1986).37