Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

More documents

Recommendations

Info

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“5. ATMOSFEROS BARINIS LAUKAS IR VĖJASBarinis laukas. Barinės topografijos žemėlapiai. Atmosferos slėgio svyravimai. Vėjokryptis ir greitis. Srauto linijos ir izotachos. Kliūčių poveikis vėjui. Judantį orą veikiančiosjėgos. Barinio gradiento jėga. Barinio gradiento kaita vertikalia kryptimi. Korioliso jėga.Geostrofinis vėjas. Geostrofinio vėjo kaita vertikalia kryptimi. Gradientinis vėjas. Trintiesjėga ir jos poveikis vėjo greičiui bei krypčiai. Vėjo kaita per parą.Barinis laukasKiekviename atmosferos taške galima išmatuoti atmosferos slėgį. Taigi atmosferos slėgiserdvėje sudaro skaliarinį lauką, kuris yra vadinamas bariniu lauku. Kaip ir visus skaliariniuslaukus, taip ir atmosferos slėgio lauką erdvėje galima pavaizduoti kaip vienas virš kitoišsidėsčiusius paviršius, kurių visuose taškuose slėgis yra vienodas (5.1 pav.). Bariniame lauketokie paviršiai vadinami izobariniais paviršiais.Kadangi ir temperatūros, ir slėgio vertikalūs beihorizontalūs gradientai gali labai varijuoti erdvėje, izobariniaipaviršiai dažniausiai nėra lygiagretūs vieni kitiems bei žemėspaviršiui. Vienur izobariniai paviršiai išsigaubia žemyn, kitur– į viršų. Perkirtus izobarinius paviršius horizontaliaplokštuma gautume kreives vadinamas izobaromis.Izobara – linija, jungianti vienodo slėgio taškushorizontaliame paviršiuje.Norint įsivaizduoti slėgio lauko išdėstymą erdvėje tamtikru laiko momentu, yra pasirenkama keletas izobariniųpaviršių. Meteorologijoje naudojami šie standartiniaiizobariniai paviršiai: 1000, 925, 850, 700, 500, 400, 300, 250,200, 150, 100, 50, 30, 10 hPa. Šie paviršiai apima praktiškaivisą atmosferos storymę: 1000 hPa izobarinis paviršius yranetoli jūros lygio, 500 hPa paviršius yra apie 5 km, o 100 hPa– apie 16 km aukštyje (5.1 lentelė).5.1 pav. Izobarinis paviršius, kuriovisuose taškuose slėgis lygus 500hPa (Ahrens, 2007)5.1 lentelė. Vidutinis izobarinių paviršių aukštis ir vidutinė oro temperatūra jų lygyjeSlėgis izobariniamepaviršiuje, hPaVidutinisaukštis (m)Vidutinėtemperatūra (°C)1013 0 15,01000 111 14,3950 540 11,5900 988 8,6850 1457 5,5800 1949 2,3700 3012 – 4,6600 4206 –12,3500 5574 –21,2400 7185 –31,7300 9164 – 44,5200 11784 –56,5100 16180 –56,550 20576 –55,930 23849 –52,710 31055 –45,461
Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“Skirtingose planetos vietose tas pats izobarinis paviršius gali būti skirtingame aukštyje. Taipriklauso nuo slėgio pasiskirstymo jūros lygyje bei nuo vidutinės oro stulpo temperatūros, kurikinta ir laike, ir erdvėje. Jau žinome, jog kuo žemesnė oro stulpo temperatūra, tuo greičiau mažėjaslėgis didėjant aukščiui. Todėl net jei slėgis jūros lygyje būtų visur vienodas, tai aukščiau esantysizobariniai paviršiai būtų žemiau šaltose ir aukščiau šiltose atmosferos srityse (5.2 pav.).5.2 pav. Izobarinio paviršiaus aukščio kitimas priklausomai nuo žemiau esančio oro stulpotemperatūros (Ahrens, 2007)Atmosfera nuolat juda. Šis judėjimas susijęs su nepaliaujamu atmosferos slėgiopersiskirstymu visame Žemės rutulyje. Kita vertus, dėl atmosferos judėjimo nuolat kinta izobariniųpaviršių formos. Norint įvertinti slėgio pasiskirstymą Žemės paviršiuje yra sudaromi priežeminioslėgio (sinoptiniai) žemėlapiai (žr. priedą „Sinoptinis ir barinės topografijos žemėlapiai“). Pagalslėgio matavimo rezultatus meteorologijos stotyse (kuriose slėgis yra perskaičiuojamas jūros lygiui)yra išvedamos vienodo slėgio taškus jungiančios izobaros. Dažniausiai izobaros vedamos kas 4 arba5 hPa. Izobaros gali būti įvairios konfigūracijos. Pagal izobarų formą ir slėgio pasiskirstymąhorizontaliame paviršiuje išskiriamos barinės sistemos.5.3 pav. Barinės sistemos (Gorodeckiy ir kt., 1991)5.4 pav. Vertikalus izobarinių paviršių pjūvis ciklone ir anticiklone62
Page 1 and 2:
Egidijus RimkusMeteorologijos įvad
Page 3 and 4:
Egidijus Rimkus „Meteorologijos
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12: Egidijus Rimkus „Meteorologijos
Page 25 and 26: Slėgis, tankis (vieneto dalimis)Te
Page 61: Egidijus Rimkus „Meteorologijos
Page 113 and 114:
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153:
show all

Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?