Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“, (2.1)kuriai kiek besiskiriančius koeficientus a, b ir c pasiūlė daugelis mokslininkų, tarp jų ir rusųmeteorologas L. T. Matvejevas:, (2.2)kur t – oro temperatūra (°C).Koeficientas c (6,11 hPa) yra sočiųjų vandens garų slėgis, kai oro temperatūra lygi 0 °C.Kai oro temperatūra teigiama, sočiųjų vandens garų slėgio virš vandens paviršiaus reikšmėpriklauso tik nuo temperatūros. Jei oro temperatūra neigiama, rodiklio reikšmė priklauso ir nuogaruojančio paviršiaus būsenos. Toje pačioje temperatūroje sočiųjų vandens garų slėgio reikšmėvirš ledo paviršiaus mažesnė nei virš peršaldyto vandens paviršiaus, nes vandens molekuliųtarpusavio traukos jėgos skystyje yra mažesnės nei lede. Todėl nuo ledo atsiplėšia mažiaumolekulių nei nuo vandens. Sočiųjų vandens garų slėgį (E) virš ledo paviršiaus galima apskaičiuotitaip:(2.3)Prisotinimo būsena dažniausiai pasiekiama žemėjant temperatūrai. Temperatūrai toliaukrentant vandens garų kiekis, viršijantis reikalingą prisotinimui, kondensuojasi arba kristalizuojasit. y. pereina į skystą ar kietą būseną (susidaro rūkas, iškrenta krituliai ir t. t.). Taip pat oroprisotinimas gali būti pasiekiamas vykstant intensyviam garavimui nuo paklotinio paviršiaus.Oro drėgmę apibūdinantys dydžiaiDažniausiai meteorologijoje oro drėgmė yra charakterizuojama žemiau pateiktaiskintamaisiais.1. Sočiųjų vandens garų slėgis E (hPa) – maksimaliai įmanomo vandens garų kiekio oretam tikroje temperatūroje slėgis.2. Vandens garų slėgis e (hPa) – tai realus vandens garų, esančių dujų mišinyje slėgis. Šisdydis dažniausiai yra mažesnis už sočiųjų vandens garų slėgį (E) ir tik kai oras yra prisotintas, etampa lygus E. Lietuvoje vandens garų slėgis svyruoja nuo 1 hPa (nusistovėjus labai šaltiems irsausiems orams) iki 25 hPa (užslinkus karštai ir drėgnai oro masei).3. Absoliučioji drėgmė a (kg/m³ arba g/m³) – vandens garų masė tūrio vienete. Lietuvojevandens garų masė kubiniame metre svyruoja nuo gramo dalių iki 20 gramų. Absoliučiąją drėgmę,vandens garų slėgį ir absoliučiąją temperatūrą (T) sieja toks ryšys:. (2.4)4. Specifinė arba lyginamoji drėgmė s – vandens garų masės santykis su drėgno oro masetame pat tūryje:( ) . (2.5)Šis santykinis dydis išreiškiamas kg/kg, tačiau kadangi vandens garų masė yra labainedidelė, lyginant su drėgno oro mase, meteorologijoje jis dažniausiai pateikiamas g/kg.5. Mišinio santykis r – vandens garų masės santykis su sauso oro mase tame pat tūryje:( ) . (2.6)Kaip ir specifinės drėgmės atveju, išreiškiamas kg/kg arba g/kg.6. Santykinė drėgmė f (%) – santykis tarp esamo vandens garų ir sočiųjų vandens garųslėgio (toje pačioje temperatūroje):. (2.7)Dažniausiai išreiškiama procentais, tačiau kai kuriuose skaičiavimuose gali būti pateikiamair vieneto dalimis.18