Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“vyrauja šiaurės rytų krypties, o Pietų pusrutulyje – pietryčių krypties vėjai (6.1b pav.). Geostrofinisvėjas (virš trinties sluoksnio) abiejuose pusrutuliuose nukrypsta nuo barinio gradiento 90° kampu irpučia iš rytų į vakarus.Vidutinėse platumose atmosferos cirkuliacijos pobūdį lemia barinis gradientas, nukreiptasnuo subtropinės aukšto slėgio srities į aukštesnes platumas. Šioje zonoje geostrofinis vėjas pučiapagal izobaras iš vakarų. Vakarinė oro pernaša vidutinėse platumose būdinga visai troposferai,išskyrus trinties sluoksnį, kuriame vyraujantis vėjas nukrypsta nuo izobarų ir Šiaurės pusrutulyjeyra pietvakarių, o Pietų – šiaurės vakarų krypties.Šią bendrosios atmosferos cirkuliacijos schemą vidutinėse platumose daug sudėtingesnędaro intensyvi cikloninė veikla. Šiaurės pusrutulyje, planetinio masto bangų slėnių rytinėje dalyjebesiformuojantys ciklonai (o jų vakarinėje dalyje ir anticiklonai), dažniausiai juda pagal bendrosoro pernašos kryptį į rytus, nors kartais bariniai dariniai gali judėti ir meridianine kryptimi.Judėdami ciklonai labiau krypsta į šiaurę ir ties 60–65° laipsniais palaiko žemo slėgio zoną.Anticiklonai judėdami nukrypsta į žemąsias platumas ir sustiprina subtropinę aukšto slėgio sritį.Žiemos metu išaugus oro kontrastingumui ties poliariniu frontu, cikloninės cirkuliacijosintensyvumas labai sustiprėja.Ciklonai ir anticiklonai pažeidžia bendrosios atmosferos cirkuliacijos zoniškumą ir sukuriaoro judėjimą, kuris ciklonuose Šiaurės pusrutulyje nukreiptas prieš, o Pietų pusrutulyje – pagallaikrodžio rodyklę. Todėl vakarinėje ciklonų ir rytinėje anticiklonų periferijoje susidaro šalti orosrautai, nukreipti iš šiaurės į pietus, o rytinėse ciklonų ir vakarinėse anticiklonų periferijose – šiltioro srautai, nukreipti iš pietų į šiaurę. Tokiu būdu ciklonai ir anticiklonai perneša orą ne tikplatumine, bet ir meridianine kryptimi.Atmosferos cirkuliacija vidutinėse platumose dažnai skirstoma į zoninę ir meridianinę.Zoninės cirkuliacijos metu virš didelės pusrutulio dalies vyrauja intensyvi vakarinė oro pernaša. Taireiškia, jog žemosiose platumose vyrauja gerai išreikšta aukšto slėgio sritis, o aukštosiose – žemo.Ciklonų ir anticiklonų judėjimo sukeltų bangų amplitudė yra nedidelė, toli nesiekiantys šalto oroįsiveržimai užnugarinėse ciklonų dalyse yra trumpalaikiai.Meridianinės cirkuliacijos metu formuojasi mažai judrūs ciklonai ir anticiklonai, kuriesutrikdo vakarinę pernašą troposferoje. Vyrauja didelės amplitudės planetinio masto bangos, kurioslemia intensyvius tarpplatuminius šilumos mainus.Atmosferos sraujymėsAtmosferos sraujymė – tai labai greitai iš vakarų į rytus judančio oro srautas viršutinėjetroposferoje bei apatinėje stratosferoje (6.13 pav.).6.13 pav. Poliarinė ir subtropinė atmosferossraujymės Šiaurės pusrutulyje vasarą.Paveiksle pavaizduota Rosbio bangų padėtis(Lutgens, Tarbuck, 2001)Sraujymių ilgis panašus į fronto ir galisiekti kelis tūkstančius kilometrų. Sraujymėsplotis – keli šimtai kilometrų, o storis – voskeli. Šiai santykinai siaurai juostai būdingasvėjo greičio nevienodumas: didžiausias jiscentre (1–2 km diametro zona), kur siekia net200-300 km/val. (labai retais atvejais400 km/val.).Frontinėse srityse, kur horizontalustemperatūros gradientas tarp šiltos ir šaltos oromasės yra didelis, barinis gradientas kylant įviršų labai stiprėja, o vėjo greitis viršutinėjetroposferoje ypač išauga. Kadangi stratosferojehorizontalus temperatūros gradientas tampapriešingas prieš tai buvusiam, barinisgradientas didėjant aukščiui mažėja, kartusilpnėja ir vėjo greitis.91