Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“Nustatyta, jog debesų, iš kurių krenta dulksna, vidutinis storis nesiekia 1 km, vidutiniointensyvumo krituliai krenta iš 2–3 km storio, o liūtiniai krituliai – iš storesnių negu 3 km debesų.Jei debesis sudarytas iš vandens lašelių, gali iškristi dulksna ar mažo intensyvumo lietus.Kad iškristų vidutinio intensyvumo ar liūtinis lietus būtina, jog debesys būtų mišrūs, t. y. sudaryti išpaprastų <strong>ir</strong> peršaldytų vandens lašelių bei kristalų. Jei iki pat žemės pav<strong>ir</strong>šiaus oro temperatūra yraneigiama, iškrinta sniegas arba sniego kruopos.Debesyse, bent iš dalies sudarytuose iš ledo kristalų, susidaro palankios sąlygos stambiemskritulių elementams formuotis <strong>ir</strong> išlikti:• ledo kristalai auga esant mažesnei santykinei oro drėgmei negu vandens lašeliai (sk<strong>ir</strong>iasisočiųjų vandens garų slėgis v<strong>ir</strong>š pav<strong>ir</strong>šių);• plokščių ledo kristalų pav<strong>ir</strong>šiaus plotas yra didesnis negu vandens lašelių, todėl didėjakoaguliacijos tikimybė jiems krentant;• kieti krituliai, krisdami į apatinius šiltesnius <strong>ir</strong> sausesnius atmosferos sluoksnius, t<strong>ir</strong>pdamiišlaiko temperatūrą artimą 0°C. Kol kieti kritulių elementai visai neišt<strong>ir</strong>psta, garavimasnuo jo pav<strong>ir</strong>šiaus vyksta labai iš lėto.Pagal sinoptines kritulių formavimosi sąlygas išsk<strong>ir</strong>iami frontiniai <strong>ir</strong> vidujiniai krituliai.Frontiniai krituliai susiję su atmosferos frontų praėjimu. Šiltam frontui būdingi vidutiniointensyvumo, o šaltam – liūtiniai krituliai, dažnai pereinantys į vidutinio intensyvumo.Vidujiniai krituliai formuojasi vienalytės oro masės viduje. Pastoviai stratifikuotai oromasei būdinga dulksna, krentanti iš sluoksninių (St) <strong>ir</strong> sluoksninių kamuolinių (Sc) debesų.Nepastovios stratifikacijos oro masei būdingi liūtiniai krituliai, krentantys iš galingų kamuoliniųlietaus (Cb) debesų.Pagal formą krituliai sk<strong>ir</strong>stomi į žemiau išvardintas rūšis:Lietus – skysti krituliai, kurių lašelių dydis 0,5–3 mm. Nors liūties pradžioje kartais išdebesies iškrenta <strong>ir</strong> didesnio skermens lašai, didesni lašeliai krisdami paprastai suskyla. Lietauslašelių kritimo greitis siekia 8–10 m/s.Dulksna – skysti mažo intensyvumo krituliai, sudaryti iš lašelių, kurių dydis 0,05–0,5 mm,pasižymintys mažu kritimo greičiu (
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“Žiemą, esant žemai temperatūrai, iš apatinio <strong>ir</strong> vidurinio aukšto debesų gali kristi ledoadatos. Tai šešiakampės prizmės formos kristalai. Kai ypač dideli šalčiai, ledo adatos gali susidaryti<strong>ir</strong> prie žemės pav<strong>ir</strong>šiaus.Ledo kristalai, kurie iš pradžių patenka į teigiamos temperatūros sluoksnį <strong>ir</strong> išt<strong>ir</strong>psta, opaskui – vėl į neigiamos temperatūros sluoksnį (įmanoma tik egzistuojant pakiliajai inversijai), kurjie vėl sušąla <strong>ir</strong> tampa panašūs į 1–3 mm dydžio ledo kamuolėlius, vadinami ledo kapsulėmis.7.16 pav. Kritulių tipo priklausomybės nuo oro temperatūros vertikalaus pasisk<strong>ir</strong>stymo pobūdžioschemaPanašiomis sąlygomis formuojasi <strong>ir</strong> lijundra, tik šiuo atveju apatiniame atmosferossluoksnyje vandens lašeliai nespėja užšalti <strong>ir</strong> peršaldytų lašų pavidalu patekę ant pav<strong>ir</strong>šių, kuriųtemperatūra žemesnė negu 0 °C, jie prišąla suformuodami ledo sluoksnį (7.16 pav.).Vasarą, kai oras itin šiltas, iš stipriai vertikaliai išsivysčiusių kamuolinių lietaus debesųkartais krenta kruša. Kruša – tai netaisyklingos formos ledo gabaliukų pavidalo krituliai, kuriųdydis daugiau negu keli milimetrai. Itin retais atvejais ledo gabaliukų masė gali v<strong>ir</strong>šyti šimtą gramų.Kruša dažniausiai krenta audros metu kartu su liūtiniu lietumi. Krušai formuotis būtina ypač stiprikonvekcija <strong>ir</strong> didelis debesies vandeningumas, todėl kruša iškrenta tik vasarą, kai aukšta orotemperatūra prie žemės pav<strong>ir</strong>šiaus. Krušos gabalėlis galinguose vertikaliuose oro srautuose keliskartus patenka į santykinai šaltus <strong>ir</strong> šiltus debesies sluoksnius, kuriuose prie jo prisijungia peršaldytivandens lašai arba ledo kristalai. Todėl krušos gabalėlis gali labai išaugti. Minėtą procesą patv<strong>ir</strong>tina<strong>ir</strong> krušos gabalėlio vidinė sandara: jis sudarytas iš permatomų <strong>ir</strong> nepermatomų sluoksnių. Jieatitinkamai susidaro ledo gabalėliui patekus į peršaldytų vandens lašelių <strong>ir</strong> į ledo kristalų sluoksniuskamuoliniuose lietaus debesyse. Be to, susidūrimų metu krušos gabalėliai gali prišalti vienas priekito.Kritulių kiekio kaita per parą <strong>ir</strong> per metusKritulių kiekio vidutinė kaita per parą vietovėje dažniausiai yra labai sudėtinga <strong>ir</strong> netnagrinėjant daugiamečius dydžius yra sunku išsk<strong>ir</strong>ti tam tikrus dėsningumus. Sausumoje yraišsk<strong>ir</strong>iami du pagrindiniai kritulių paros kaitos tipai – kontinentinis <strong>ir</strong> priekrantinis.Kontinentinio kritulių tipo svarbiausias maksimumas yra po pusiaudienio, o silpnas antrinis– anksti ryte <strong>ir</strong> atitinka debesuotumo eigą. Vasarą pagrindinis maksimumas dėl stipresnėskonvekcijos yra ryškesnis negu rytinis, besiformuojantis dėl naktinio poinversinių banguotuojųdebesų susidarymo. Dieną didesnis stratifikacijos nepastovumas gali padidinti <strong>ir</strong> kritulių kiekį,iškrentantį iš frontinių sistemų, kurių praėjimas paros ciklo neturi.Priekrantinio tipo kritulių paros eiga turi vienintelį maksimumą naktį <strong>ir</strong> rytą, o minimumą –popiečio valandomis. Naktį didesnis vertikalus temperatūros gradientas v<strong>ir</strong>š šiltos jūros lemiastipresnį turbulentiškumą. Dieną šaltesniam orui judant nuo jūros į sausumą <strong>ir</strong> šylant, santykinisdrėgnumas ore mažėja <strong>ir</strong> debesų vystymasis silpnėja. Priekrantinis kritulių paros kaitos tipas taip patryškesnis vasarą negu žiemąVidutinėse platumose daugiausia kritulių atneša ciklonai. Cikloninė c<strong>ir</strong>kuliacijaintensyviausia šaltuoju metų laiku, todėl vakarinėse žemynų pakrantėse daugiau kritulių iškrenta124