Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“1. Vandens (lašelių) debesys sudaryti tik iš vandens lašelių. Jie egzistuoja ne tik esantteigiamai, bet ir neigiamai (iki –10 °C sluoksniniuose debesyse ir iki –25 °C kamuoliniuosedebesyse) temperatūrai. Tuomet lašai būna peršaldyti.2. Mišrūs debesys sudaryti iš peršaldytų lašelių ir ledo kristalų mišinio. Dažniausiai jieformuojasi, kai oro temperatūra debesyje nukrinta iki –10 – –40 °C.3. Ledo (kristaliniai) debesys sudaryti tik iš ledo kristalų. Tokie debesys vyrauja, kai orotemperatūra žemesnė negu –30° C.Šiltuoju metų laiku vandens debesys dažniausiai susidaro apatiniuose atmosferossluoksniuose, mišrūs – viduriniuose, ledo – viršutiniuose. Šaltuoju metų laiku, kai oro temperatūražema, mišrūs ir ledo debesys gali susidaryti ir netoli nuo paviršiaus.Debesyse lašelių skaičius kinta nuo kelių šimtų žemutinėje iki keliasdešimties lašelių 1 cm³viršutinėje troposferoje. Kristalų skaičius dar mažesnis – kinta nuo 1 apatinio aukšto iki 0,1 kristalo1 cm³ viršutinio aukšto debesyse.Lašų spindulys debesyse kinta plačiame intervale: nuo dešimtųjų dalių iki dešimčiųmikrometrų. Tirpstant kristalams bei lašams susiliejant, jų spindulys gali išaugti iki 100–200 m. Išdebesų iškritus tokio dydžio vandens lašams, ant žemės paviršiaus krinta dulksna. Lietaus lašeliųdydis viršija 500 m, nors gali siekti ir kelis milimetrus (t. y. tūkstančius m). Ledo kristalųspindulys taip pat labai skiriasi: nuo 10–20 m iki kelių milimetrų.Vandens lašelių ir kristalų masė tūrio vienete (matuojama g/m 3 arba g/kg) vadinamadebesies vandeningumu. Nors vandens lašelių ar kristalų skaičius yra didelis, tačiau jų masė yralabai maža. 1 m³ vandens debesies dažniausiai yra nuo 0,2 iki 0,5 g skysto vandens. Tikkamuoliniuose lietaus (Cb) debesyse vandeningumas didesnis ir viršija 1 g, kartais pasiekdamas ir3–5 g/m³. Kristaliniuose debesyse šie skaičiai dar mažesni ir sudaro vos šimtąsias gramo dalis.Didėjant debesies temperatūrai vidutinis vandeningumas išauga. Poinversiniuose pastoviaistratifikuotos oro masės debesyse labiausiai vandeninga vidurinė bei viršutinė debesies dalys, o šiltofronto debesų sistemoje bei konvekcijos debesyse vandeningiausia yra debesies apačia.Debesuotumo kaita per parą ir per metusDebesuotumas – debesų dengiamo dangaus skliauto dalis.Debesuotumo kaita per parą dažniausiai yra užgožiama neperiodinių pokyčių, todėl jiišryškėja tik apibendrinant daugelio metų matavimų duomenis. Vidutinėse platumose ji daugiausiapriklauso nuo apatinio atmosferos sluoksnio stratifikacijos pokyčių oro masės viduje. Debesys,kurie susiformuoja frontinėse sistemose, neturi aiškios paros eigos.Pastoviai stratifikuotos oro masės debesys (St, Sc), kurie susiję su naktiniu oro atvėsimu irsilpna turbulencija priežeminiame sluoksnyje, dažniausi naktį ir rytą. Su atmosferos stratifikacijosnepastovumu susiję kamuoliniai (Cu, Cb) debesys formuojasi dienos metu ir išnyksta artėjantnakčiai. Dėl šių priežasčių sausumoje vidutinėse platumose vasarą išskiriami du debesuotumomaksimumai: rytą ir kiek stipresnis po pietų. Žiemą, kai konvekcija yra daug silpnesnė, vyraujarytinis maksimumas, kuris gali būti vienintelis.Virš jūros, kur paviršiaus temperatūra mažai keičiasi per parą, debesuotumo paros pokyčiaibeveik neišryškėja (silpnas maksimumas rytą).Debesuotumo kaita per metus skirtingose platumose yra nevienoda. Europoje maksimumasfiksuojamas žiemą, kai didžiausias fronto debesys nešančių ciklonų aktyvumas, o minimumas –pavasarį ir vasarą. Tropinėse platumose vyrauja konvekcijos debesys, todėl debesuotumasdidžiausias vasarą.Kritulių formavimasisKrituliai – skystos ar kietos būsenos vanduo krintantis iš debesų ant paklotinio paviršiaus.Krituliai iš debesų krenta tuo atveju, jei dalis debesies elementų dėl vienų ar kitų priežasčiųpasidaro pakankamai sunkūs ir oro pasipriešinimas bei aukštyneigiai oro srautai nebesugebaišlaikyti juos pakibusioje būsenoje, o krintantys ledo kristalai arba vandens lašeliai nespėja120