Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“, (5.12)kur v g – geostrofinio vėjo greitis.Anticiklonuose barinio gradiento <strong>ir</strong> išcentrinės jėgos kryptys sutampa, todėl tolygaus orojudėjimo metu:, (5.13)Gradientinis vėjas (v gr ) anticiklonuose:. (5.14). (5.16)Palyginus (5.12) <strong>ir</strong> (5.16) formules nesunku pastebėti, jog esant tam pačiam bariniamgradientui gradientinio vėjo greitis anticiklone bus didesnis negu ciklone. Kaip žinome, vėjo greitisyra proporcingas Korioliso jėgai: anticiklone ji yra didesnė už barinį gradientą, o ciklone – mažesnė(5.23 pav.). Geostrofinio vėjo greitis yra didesnis negu gradientinis ciklone <strong>ir</strong> mažesnis neguanticiklone. Antra vertus, ciklonuose izobaros dažniausiai praeina arčiau viena kitos <strong>ir</strong> bariniaigradientai yra didesni. Todėl realiame bariniame lauke vėjo greitis ciklone paprastai yra didesnisnegu anticiklone.Trinties jėga <strong>ir</strong> jos poveikis vėjo greičiui bei krypčiaiNeaukštai v<strong>ir</strong>š paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus judantis oras yra veikiamas trinties su žemės pav<strong>ir</strong>šiumijėgos. Trinties jėga (R) suteikia oro judėjimui neigiamą pagreitį, t. y. lėtina oro judėjimą. Keičiasi<strong>ir</strong> judėjimo kryptis.Klampumas – dviejų skystos arba dujinės aplinkos sluoksnių gebėjimas priešintis slydimuivienas kito atžvilgiu.Kaip bet kurios dujos oras pasižymi klampumu. Dėl oro klampumo, trinties jėgos poveikis,kuris yra didžiausias ties žemės pav<strong>ir</strong>šiumi, taip pat yra jaučiamas <strong>ir</strong> didesniame aukštyje. Vis dėltooro klampumas yra mažas <strong>ir</strong> apie 1000 m aukštyje trinties jėgos poveikis tampa labai nežymus kitųjėgų, veikiančių judantį orą, atžvilgiu. Lygis, kuriame išnyksta trinties jėgos poveikis, vadinamastrinties lygiu.Trinties jėga pas<strong>ir</strong>eiškia tuo, jog tekant orui v<strong>ir</strong>š šiurkštaus paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus, oro tūrių,betarpiškai liečiančių žemės pav<strong>ir</strong>šių, greitis sumažėja. Sumažėjusio greičio oras dėl turbulencijospatenka į aukštesnius atmosferos sluoksnius, o iš ten ateina didesniu greičiu judantis oras, kurissavo ruožtu lėtėja dėl kontakto su paklotiniu pav<strong>ir</strong>šiumi. Vėjo greičio sumažėjimas dėl trinties įpaklotinį pav<strong>ir</strong>šių priklauso nuo pav<strong>ir</strong>šiaus šiurkštumo, vėjo greičio bei turbulencijos stiprumo.Atmosferos sluoksnis, kuriame jaučiamas trinties jėgos poveikis <strong>ir</strong> kurio storis kinta nuo kelių šimtųmetrų iki poros kilometrų, yra vadinamas trinties sluoksniu.Esant nepastoviai stratifikacijai be dinaminės turbulencijos pradeda vykti terminė, todėlpadidėja sluoksnio, kuriame jaučiamas trinties jėgos poveikis, storis. Storiausias trinties sluoksnissusidaro dieninės konvekcijos metu v<strong>ir</strong>š itin šiurkščių pav<strong>ir</strong>šių (pvz., v<strong>ir</strong>š miesto), ploniausias – dėlsilpnos turbulencijos nakties metu v<strong>ir</strong>š lygių pav<strong>ir</strong>šių.Vėjo greitis dėl trinties sumažėja tiek, kad sausumoje 10 m aukštyje (šiame aukštyjemeteorologijos stotyse yra matuojamas vėjo greitis) jis yra vidutiniškai dukart mažesnis neigeostrofinis vėjo greitis v<strong>ir</strong>š trinties sluoksnio. Kai pav<strong>ir</strong>šiaus šiurkštumas didelis, vėjo greitis priepat žemės pav<strong>ir</strong>šiaus labai sumažėja, o didėjant aukščiui greitai auga. Dėl mažesnio pav<strong>ir</strong>šiausšiurkštumo v<strong>ir</strong>š jūros pav<strong>ir</strong>šiaus vėjo greitis sudaro 2/3 geostrofinio vėjo greičio.Trinties jėga veikia <strong>ir</strong> vėjo kryptį. Stiprėjant trinties jėgai vėjo greitis mažėja, atitinkamaisilpnėja <strong>ir</strong> Korioliso jėga. Ji nebėra priešinga <strong>ir</strong> yra vienodo modulio kaip <strong>ir</strong> barinio gradiento jėga(pastaroji nekinta). Jei oro judėjimas tolygus bei tiesiaeigis, tai viena kitą turi atsverti trys jėgos:barinio gradiento, trinties <strong>ir</strong> Korioliso. Šiuo atveju trinties jėga yra priešinga vėjo krypčiai, oKorioliso jėga su vėju sudaro statų kampą. Kad barinis gradientas galėtų atsverti trinties <strong>ir</strong> Koriolisojėgas, jis turi būti vienodo dydžio <strong>ir</strong> priešingas kitų dviejų jėgų vektorinei sumai. Šiuo atveju barinis76
Change language