Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“7. VANDUO ATMOSFEROJEVandens apytakos ratas. Garavimas. Kondensacija. Oro drėgnumo kaita per parą <strong>ir</strong>per metus. Kondensacija ant žemės pav<strong>ir</strong>šiaus bei antžeminių objektų. Rūkas. Vėsimo rūkas.Garavimo rūkas. Maišymosi rūkas. Rūko sudėtis <strong>ir</strong> vandeningumas. Debesys. Debesųformavimasis. Debesų klasifikacijos. Pastoviai stratifikuotų oro masių debesys. Nepastoviaistratifikuotų oro masių debesys. Šilto fronto debesys. Šalto fronto debesys. Okliuzijos frontodebesys. Debesų mikrostruktūra <strong>ir</strong> vandeningumas. Debesuotumo kaita per parą <strong>ir</strong> permetus. Kritulių formavimasis. Kritulių tipai. Kritulių kiekio kaita per parą <strong>ir</strong> per metus.Sniego danga. Pūga.Vandens apytakos ratasBeveik 71 % mūsų planetos pav<strong>ir</strong>šiaus yra dengiamas vandens, kuris pasižymi daugeliugyvybiškai svarbių <strong>ir</strong> unikalių savybių (žr. priedą „Unikalios vandens savybės“). Natūraliomissąlygomis milžinišką vandens kiekį galime aptikti visose trijose agregatinėse būsenose. Kokiojebūsenoje yra atmosferos vanduo priklauso nuo temperatūros <strong>ir</strong> slėgio (žr. priedą „Vandens fazinėsbūklės priklausomybė nuo temperatūros <strong>ir</strong> slėgio“).Vanduo yra dinaminės būsenos. Jis garuoja <strong>ir</strong> kondensuojasi, t<strong>ir</strong>psta <strong>ir</strong> užšąla. Susidarovandens apytakos ratas – nenutrūkstamas vandens judėjimas ant, po <strong>ir</strong> v<strong>ir</strong>š žemės pav<strong>ir</strong>šiaus. BendriŽemės vandens resursai siekia 1,4 milijardo kubinių kilometrų. Net 97 % viso vandens yravandenynuose (7.1 pav.). Sausumoje didžiausias vandens kiekis sukauptas Antarktidos <strong>ir</strong>Grenlandijos ledo skyduose.Nors vanduo atmosferoje sudaro vos 0,001 % bendro vandens kiekio, tačiau pokyčiai šiojesferoje yra itin dinamiški. Milžiniška išgaravusio vandens masė patenka į atmosferą <strong>ir</strong> iškrenta iš joskritulių pavidalu. Kasmet į šiuos procesus įtraukto vandens kiekis apytiksliai 38 kartus v<strong>ir</strong>šijanuolat esantį atmosferoje. Tai reiškia, jog visas vanduo atmosferoje atsinaujina kas 9 dienos. Būtinaprisiminti, jog fazinių v<strong>ir</strong>smų metu sunaudojamas ar į aplinką išsk<strong>ir</strong>iamas nepaprastai didelisenergijos kiekis labai stipriai veikia horizontalius bei vertikalius oro judesius atmosferoje.7.1 pav. Vandens apytakos rato dalys <strong>ir</strong> procesai. Pateiktas metinis vandens kiekis, dalyvaujantisapytakos procese103
Change language