Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“išnyksta šilto oro sektorius. Šiltas oras išstumiamas į viršų ir į priekį. Slėgis centre pasiekiažemiausias reikšmes (apie 980–990 hPa, o kartais net iki 950 hPa), vėjo greitis ciklono centre labaiišauga. Cikloninė cirkuliacija pasiekia ir aukštesnius troposferos sluoksnius (paprastai iki 5 km).Prasidėjus okliuzijos pradžiai slėgis ciklono centre vieną–dvi paras kinta nedaug. Šaltas orastoliau sklinda į žemąsias platumas ir apima visą cikloninės cirkuliacijos sritį. Ilgėjant okliuzijosfrontui šiltasis ciklono sektorius išnyksta, nes šiltas oras išstumiamas į viršų, kur jis iš lėto vėsta.(6.15d pav.). Kadangi terminiai kontrastai sumažėja, slėgio gradientai taip pat silpnėja ir ciklono(taip pat ir ciklono viduje) judėjimo greitis sumažėja. Galų gale jis tampa šaltu ir mažai judriubariniu dariniu. Šiltas ir šaltas frontai išlieka tik periferijoje, o ciklonas apima visą troposferą.Silpnėjant oro srautų divergencijai viršutinėje barinio darinio dalyje, slėgis ciklono centre pamažuauga. Savo egzistavimo pabaigoje ciklonas tampa žemo slėgio lauku, prie žemės paviršiausribojamu viena ar dviem uždaromis izobaromis. Galų gale ciklonas išnyksta visai.Vidutinis ciklono egzistavimo laikas 5–7 paros, o jo judėjimo greitis 30–40 km/h.Vidutinėse platumose ciklonai dažniausiai juda bendros oro pernašos kryptimi – į rytus, tačiaukartais gali judėti ir meridianine kryptimi, o ypač retais atvejais – net į vakarus.Su ciklonine ir anticiklonine cirkuliacija yra susijusi neperiodinė oro sąlygų kaita vietovėje.Praeinant ciklonui stiprėja vėjas ir keičiasi jo kryptis. Jei per vietovę praeina pietinė ciklono dalis,vėjo kryptis keičiasi iš pietų į pietvakarių ir šiaurės vakarų, jei šiaurinė dalis – iš pietryčių į rytų,šiaurės rytų ir šiaurės. Iš to išeina, kad rytinėje ciklono dalyje vyrauja vėjai, turintys pietinę, ovakarinėje dalyje – šiaurinę dedamąją. Su tuo susiję ir oro temperatūros svyravimai (6.16a pav.).Cikloninės sritys pasižymi dideliu debesuotumu bei kritulių kiekiu. Priekinei ciklono daliaibūdingi krituliai iš šilto arba okliuzijos fronto debesų. Šaltuoju metų laiku šiltiems frontamsbūdinga lijundra. Užnugarinėje ciklono dalyje krenta liūtiniai krituliai, daugiausia susiję su šaltofronto debesimis (6.16b pav.).a) b)6.16 pav. Horizontalaus (a) ir vertikalaus (ties linija AB) (b) ciklono pjūvio schema (Pidwirny,2006)Ciklono artėjimą galima pastebėti pagal debesis, dažniausiai atsirandančius vakarinėjehorizonto pusėje. Tai frontiniai plunksniniai debesys, judantys lygiagrečiomis juostomis. Paskui jaseina plunksniniai sluoksniniai, toliau – tankesni aukštieji sluoksniniai ir galų gale sluoksniniailietaus debesys. Praėjus ciklonui slėgis auga, o lietaus kamuoliniai debesys greitai virstasluoksniniais kamuoliniais debesimis.AnticiklonaiAnticiklonų atsiradimas ir vystymasis glaudžiai susijęs su ciklonų evoliucija. Tai vieningasprocesas, kurio metu viename Žemės rutulio rajone susidaro oro masės trūkumas ir formuojasiciklonas, o kitame – atsiranda oro masės perteklius ir formuojasi anticiklonas. Ciklonamsdiverguojant vidurinėje ar viršutinėje troposferoje, kitame Žemės regione oras konverguoja irsusidaro kompensaciniai žemyneigiai srautai, kurie ir lemia anticiklonų atsiradimą, t. y. dažniausiaianticiklonai susidaro augant atmosferos slėgiui virš didelių teritorijų ten, kur troposferoje oras94