31.07.2015 Views

Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“išnyksta šilto oro sektorius. Šiltas oras išstumiamas į v<strong>ir</strong>šų <strong>ir</strong> į priekį. Slėgis centre pasiekiažemiausias reikšmes (apie 980–990 hPa, o kartais net iki 950 hPa), vėjo greitis ciklono centre labaiišauga. Cikloninė c<strong>ir</strong>kuliacija pasiekia <strong>ir</strong> aukštesnius troposferos sluoksnius (paprastai iki 5 km).Prasidėjus okliuzijos pradžiai slėgis ciklono centre vieną–dvi paras kinta nedaug. Šaltas orastoliau sklinda į žemąsias platumas <strong>ir</strong> apima visą cikloninės c<strong>ir</strong>kuliacijos sritį. Ilgėjant okliuzijosfrontui šiltasis ciklono sektorius išnyksta, nes šiltas oras išstumiamas į v<strong>ir</strong>šų, kur jis iš lėto vėsta.(6.15d pav.). Kadangi terminiai kontrastai sumažėja, slėgio gradientai taip pat silpnėja <strong>ir</strong> ciklono(taip pat <strong>ir</strong> ciklono viduje) judėjimo greitis sumažėja. Galų gale jis tampa šaltu <strong>ir</strong> mažai judriubariniu dariniu. Šiltas <strong>ir</strong> šaltas frontai išlieka tik periferijoje, o ciklonas apima visą troposferą.Silpnėjant oro srautų divergencijai v<strong>ir</strong>šutinėje barinio darinio dalyje, slėgis ciklono centre pamažuauga. Savo egzistavimo pabaigoje ciklonas tampa žemo slėgio lauku, prie žemės pav<strong>ir</strong>šiausribojamu viena ar dviem uždaromis izobaromis. Galų gale ciklonas išnyksta visai.Vidutinis ciklono egzistavimo laikas 5–7 paros, o jo judėjimo greitis 30–40 km/h.Vidutinėse platumose ciklonai dažniausiai juda bendros oro pernašos kryptimi – į rytus, tačiaukartais gali judėti <strong>ir</strong> meridianine kryptimi, o ypač retais atvejais – net į vakarus.Su ciklonine <strong>ir</strong> anticiklonine c<strong>ir</strong>kuliacija yra susijusi neperiodinė oro sąlygų kaita vietovėje.Praeinant ciklonui stiprėja vėjas <strong>ir</strong> keičiasi jo kryptis. Jei per vietovę praeina pietinė ciklono dalis,vėjo kryptis keičiasi iš pietų į pietvakarių <strong>ir</strong> šiaurės vakarų, jei šiaurinė dalis – iš pietryčių į rytų,šiaurės rytų <strong>ir</strong> šiaurės. Iš to išeina, kad rytinėje ciklono dalyje vyrauja vėjai, turintys pietinę, ovakarinėje dalyje – šiaurinę dedamąją. Su tuo susiję <strong>ir</strong> oro temperatūros svyravimai (6.16a pav.).Cikloninės sritys pasižymi dideliu debesuotumu bei kritulių kiekiu. Priekinei ciklono daliaibūdingi krituliai iš šilto arba okliuzijos fronto debesų. Šaltuoju metų laiku šiltiems frontamsbūdinga lijundra. Užnugarinėje ciklono dalyje krenta liūtiniai krituliai, daugiausia susiję su šaltofronto debesimis (6.16b pav.).a) b)6.16 pav. Horizontalaus (a) <strong>ir</strong> vertikalaus (ties linija AB) (b) ciklono pjūvio schema (Pidw<strong>ir</strong>ny,2006)Ciklono artėjimą galima pastebėti pagal debesis, dažniausiai ats<strong>ir</strong>andančius vakarinėjehorizonto pusėje. Tai frontiniai plunksniniai debesys, judantys lygiagrečiomis juostomis. Paskui jaseina plunksniniai sluoksniniai, toliau – tankesni aukštieji sluoksniniai <strong>ir</strong> galų gale sluoksniniailietaus debesys. Praėjus ciklonui slėgis auga, o lietaus kamuoliniai debesys greitai v<strong>ir</strong>stasluoksniniais kamuoliniais debesimis.AnticiklonaiAnticiklonų ats<strong>ir</strong>adimas <strong>ir</strong> vystymasis glaudžiai susijęs su ciklonų evoliucija. Tai vieningasprocesas, kurio metu viename Žemės rutulio rajone susidaro oro masės trūkumas <strong>ir</strong> formuojasiciklonas, o kitame – ats<strong>ir</strong>anda oro masės perteklius <strong>ir</strong> formuojasi anticiklonas. Ciklonamsdiverguojant vidurinėje ar v<strong>ir</strong>šutinėje troposferoje, kitame Žemės regione oras konverguoja <strong>ir</strong>susidaro kompensaciniai žemyneigiai srautai, kurie <strong>ir</strong> lemia anticiklonų ats<strong>ir</strong>adimą, t. y. dažniausiaianticiklonai susidaro augant atmosferos slėgiui v<strong>ir</strong>š didelių teritorijų ten, kur troposferoje oras94

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!