Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“temperatūra palaipsniui mažėja. Kai kada anticiklonas gali virš tam tikros teritorijos išsilaikyti netkelias savaites ir taip lemti sausrų bei karščio bangų formavimąsi vasarą, didelius šalčius – žiemą.Yra išskiriami šalti ir šilti anticiklonai. Kaip jau minėta, šalti anticiklonai susidaroarktinėse bei poliarinėse oro masėse virš kontinentų dėl stipraus spindulinio atvėsimo. Jie apima tikapatinę troposferos dalį ir didėjant aukščiui silpnėja (žr. skyrelį. „Barinio gradiento kaita vertikaliakryptimi“). Neretai virš tokio anticiklono susidaro žemo slėgio slėnis. Šalti anticiklonai patysryškiausi žiemą ir dažniausiai ilgą laiką išsilaiko savo formavimosi židinyje, o jo gūbriai nutįstatūkstančius kilometrų, lemdami giedrus bei šaltus orus didžiulėse teritorijose. Šilti anticiklonaidažniausiai formuojasi šiltose subtropinėse oro masėse. Jose anticikloninė cirkuliacija paprastaiapima visą troposferos storymę.Kadangi Šiaurės pusrutulyje oras juda pagal laikrodžio rodyklę, rytinėje anticiklonoperiferijoje į pietus juda šaltas oras, o vakarinėje – į šiaurę šiltas. Žiemos metu, kai terminiaikontrastai tarp oro masių yra patys didžiausi, anticiklono viduje taip pat gali būti fiksuojami labaidideli temperatūros skirtumai.Bariniai gradientai ir kartu vėjai centrinėje anticiklono dalyje yra nedideli, todėl prie žemėspaviršiaus dažna tyka. Tačiau anticiklono periferijoje barinis gradientas būna didesnis ir vėjassustiprėja.Nakties metu vėstant priežemio orui, ir vasarą, ir žiemą gali susidaryti rūkas beisluoksniniai ar sluoksniniai kamuoliniai debesys poinversiniame sluoksnyje. Tačiau vasarą rūkas irdebesys dėl intensyvios Saulės spinduliuotės prietakos rytmečio valandomis dažniausiai greitaiišsisklaido, o žiemą – tokios sąlygos gali išlikti net keletą dienų iš eilės.Šiltuoju metų laiku vidurdienį dėl paklotino paviršiaus įšilimo anticiklonuose formuojasiterminė konvekcija, kuri lemia kamuolinių debesų susidarymą. Vertikalus kamuolinių debesųišsivystymo laipsnis daugiausiai priklauso nuo anticiklonams būdingos pakiliosios žemyneigiųsrautų inversijos parametrų (apatinės ribos aukščio, temperatūros pokyčio joje). Centrinėjeanticiklono dalyje inversijos yra ryškiausios ir jos visiškai sustabdo konvekcinius procesus.Anticiklono periferijoje inversinis sluoksnis dažnai yra nepakankamai storas ir tada susidaropalankios sąlygos formuotis vidujiniams kamuoliniams lietaus debesims, dažnai atnešantiemsliūtinius kritulius, krušą bei gūsingus vėjus.Vietiniai vėjaiVietiniams vėjams dažniausiai priskiriamos laikinos mezomasto vėjų sistemos, kuriųapimamos sritys nusitęsia nuo kelių iki kelių šimtų kilometrų, o jų trukmė yra matuojamaminutėmis bei valandomis ir daug rečiau paromis. Vietiniai vėjai išryškėja tuo atveju, jei sinoptiniomasto procesai jų nenustelbia ir ypač jei jie yra pastarųjų sustiprinami.Vietinių vėjų formavimasis yra daugiausia priklausomas nuo šių pagrindinių veiksnių:1. Spinduliuotės balanso. Tam tikroje platumoje bei konkrečiu metų laiku vietiniamsvėjams formavimuotis didelę įtaką daro spinduliuotės balanso paros ciklas.2. Atmosferos makrocirkuliacijos. Barinio lauko pobūdis (horizontalus barinisgradientas, izobarų kreivumas ir kt.) tam tikrame regione veikia vietinių vėjųformavimąsi bei jų stiprumą ir trukmę.3. Paklotinio paviršiaus. Didelę reikšmę turi paklotinio paviršiaus albedas, šiluminė talpabei šiluminis laidumas, nes nuo jų priklauso paviršiaus įšilimo skirtumai. Taip pat labaisvarbus yra vėjo greitį bei kryptį lemiantis paviršiaus šiurkštumas.4. Reljefo. Šlaito orientacija lemia Saulės spinduliuotės prietaką, šlaito polinkis – žemynjudančio oro judėjimo greitį. Taip pat labai svarbi ir reljefo formų padėtis vyraujančiųvėjų atžvilgiu.Dažniausiai vietiniai vėjai formuojasi kartu veikiant keliems faktoriams, o jų įvairovė yralabai didelė (žr. priedą „Vietiniai vėjai“). Todėl tokių vėjų klasifikacija yra ypač sudėtinga. Galimaišskirti kelias pagrindines vietinių vėjų grupes, kuriose didžiausią įtaką turi vienas iš išvardintųveiksnių: terminiai vėjai, feniniai vėjai, katabatiniai vėjai, dykumų vėjai, mezocikloniniai dariniai(škvalas, viesulas).96