Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“Terminiai vėjaiKaip jau žinome, vėjas pučia dėl netolygaus atmosferos slėgio pasisk<strong>ir</strong>stymo. Slėgiosk<strong>ir</strong>tumai, susidarantys dėl pav<strong>ir</strong>šiaus įšilimo nevienodumo, gali lemti ne tik sinoptinio masto vėjųsistemų ats<strong>ir</strong>adimą, tačiau <strong>ir</strong> mezomasto vėjus, pučiančius tam tikroje ribotoje teritorijoje. Taivadinamieji terminiai vėjai. Jų formavimasis dažniausiai yra susijęs su paros ciklu. Sk<strong>ir</strong>tingipav<strong>ir</strong>šiai per parą nevienodai įšyla ar atvėsta. Ten, kur šalia atsiduria dideli aiškiai besisk<strong>ir</strong>iančiuparos terminiu režimu pasižymintys pav<strong>ir</strong>šiai, susidaro palankios sąlygos lokalaus masto atmosferosc<strong>ir</strong>kuliacijai formuotis. Terminiai vėjai geriausiai išreikšti tais atvejais, kai bendra sinoptinio mastooro pernaša silpna (pvz., vidinėse anticiklono dalyse).6.18a pav. pavaizduotas izobarinių pav<strong>ir</strong>šių aukštis prieš terminio vėjo formavimosi pradžią,kai horizontalus barinis gradientas yra lygus 0 <strong>ir</strong> vėjo nėra. Palengva dėl Saulės spinduliuotėspoveikio mažesne albedo reikšme (tai ne vienintelė priežastis, galinti lemti pav<strong>ir</strong>šiaus įšilimosk<strong>ir</strong>tumus) pasižymintis pav<strong>ir</strong>šius įšyla stipriau. Labiau išauga <strong>ir</strong> v<strong>ir</strong>š jo esančio oro temperatūra.Įšilęs oras kyla į v<strong>ir</strong>šų tol, kol pasiekia pastoviai stratifikuotą atmosferos sluoksnį. Ten jisdiverguoja <strong>ir</strong> pradeda judėti vėsesnio oro link, nes šiltame ore padidėjus atstumui tarp izobariniųpav<strong>ir</strong>šių formuojasi vėsesnio oro link nukreiptas horizontalus barinis gradientas (6.18b pav.). Kylantorui į v<strong>ir</strong>šų prie pat žemės pav<strong>ir</strong>šiaus susidaro žemesnio slėgio sritis, o pastarajam leidžiantis, v<strong>ir</strong>švėsesnio pav<strong>ir</strong>šiaus susidaro aukštesnio slėgio sritis. Taigi prie pat žemės oras pradeda judėtišiltesnio pav<strong>ir</strong>šiaus link, kur jis šyla <strong>ir</strong> pradeda kilti į v<strong>ir</strong>šų. Tokiu būdu susidaro uždara terminėc<strong>ir</strong>kuliacija (6.18c pav.), kurios stiprumas <strong>ir</strong> kartu vėjo greitis priklauso nuo pav<strong>ir</strong>šių terminiokontrasto.Kadangi vėjas yra lokalus bei trumpalaikis, Korioliso jėga <strong>ir</strong> trintis iš pradžių nespėjaišlyginti barinio gradiento poveikio <strong>ir</strong> vėjo kryptis labai artima barinio gradiento krypčiai. Pamažuvėjo kryptis pradeda kisti <strong>ir</strong> po kelių valandų vėjas jau pučia ne statmenai šiltesnio pav<strong>ir</strong>šiaus link, otam tikru kampu. Kadangi pusiaujyje Korioliso jėgos poveikis yra lygus 0, tai pastarasis efektas čianepas<strong>ir</strong>eiškia <strong>ir</strong> jo stiprumas didėja didėjant platumai.Dažniausiai pasitaikantys terminiai vėjai yra pakrantės bei kalnų brizai. Taip pat prieterminių vėjų prisk<strong>ir</strong>iama <strong>ir</strong> su vėjų sistema, susidaranti miestuose dėl šilumos salos poveikio.a) b)c)6.18 pav. Terminio vėjo susidarymo schema.97
Change language