Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“Viesulas6.23 pav. Viesulas (P. ErvinoViesulas (Amerikoje tornadas) – stiprus sūkurys,turintis vertikalią ašį ir pasižymintis labai dideliu sukimosigreičiu. Viesulai susidaro esant itin dideliam apatinioatmosferos sluoksnio (iki 2 km) nepastovumui, priekinėjeaudros debesies dalyje. Viesulas išskiriamas tuomet, kaioro judėjimo greitis paklotinį paviršių pasiekusio sūkurioviduje viršija 18 m/s (jei vėjo greitis mažesnis, taivadinama dulkių ar smėlio sūkuriu).nuotrauka, 2009)Ypač geros sąlygos viesulams formuotis susidaro, kai apatinėje troposferoje vyksta šilto irdrėgno tropinio oro, o vidurinėje troposferoje šalto – poliarinio oro advekcija. Tada susidaro labaidideli vertikalūs temperatūros gradientai.Pirmoje viesulo formavimosi stadijoje šiltas oras nuo paklotinio paviršiaus po kamuoliniulietaus debesimi kyla į viršų, o šaltas ir tankus staigiai leidžiasi žemyn. Susidaro horizontalią ašįturintis sūkurys, kuris kiek vėliau pradeda įgauti vertikalią padėtį (6.24 pav.). Sūkurio viduje orojudėjimo greitis auga. Piltuvo pavidalo sūkurys, iš pradžių matomas galingo kamuolinio debesiesapačioje, pamažu gali pasiekti žemės ar vandens paviršių. Susidaro viesulas. Manoma, jog sūkuriosu horizontalia ašimi virtimas vertikaliu vyksta tuo atveju, jei vėjo kryptis ir greitis didėjantaukščiui ypač stipriai kinta. Pagrindinis viesulo energijos šaltinis – slaptoji kondensacijos šiluma, ojai išsilaisvinus susidaro dideli terminiai ir bariniai gradientai. Tai potencinės energijos formos,kurios pamažu virsta į kinetinę energiją (vėją).6.24 pav. Oro srautai kamuolinio lietaus debesyje, kuriame formuojasi viesulas (The Jason…,2010).Susiformavusio viesulo centre oras greitai kyla į viršų. Greta vyksta intensyvus oroleidimasis. Po kiek laiko potencialios energijos resursai mažėja, pradeda mažėti ir viesulo kinetinėenergija (vėjo greitis), jo apatinė dalis atitrūksta nuo žemės ir pamažu susilieja su debesimi. Neretaivienas audros debesis suformuoja ne vieną, o kelis viesulus (susidarančius vienu metu ar paeiliui).Viesulo skersmuo kinta nuo kelių dešimčių iki keleto šimtų metrų (kartais jis siekia netdaugiau kaip kilometrą), o aukštis – nuo kelių šimtų metrų iki keleto kilometrų. Viesule orasŠiaurės pusrutulyje dažniausiai sukasi prieš laikrodžio rodyklę 20–50 m/s greičiu, nors ypatingaisatvejais vėjo greitis gali siekti ir 130 m/s. Nuo oro judėjimo greičio priklauso ir viesulo stiprumas,kuris yra klasifikuojamas pagal Fudžitos skalę (žr. priedą „Fudžitos skalė“). Slėgis viesulo centregali būti net 100–120 hPa mažesnis. Didžiulis slėgio skirtumas tarp viesulo pakraščio ir centrosusidaro dėl išcentrinės jėgos poveikio.101