Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“garų slėgis taške C yra didesnis nei sočiųjų vandens garų slėgis toje pačioje temperatūroje (taškasD), todėl prasideda kondensacijos procesas ir formuojasi rūkas. Maišymosi būdu rūkas galisusidaryti tik esant dideliems besimaišančių oro masių temperatūros skirtumams bei santykiniamdrėgnumui. Maišymasis turi labai didelę įtaką formuotis priekrantiniams rūkams, kai sausumos irvandens telkinių paviršiaus temperatūra labai skiriasi.7.5 pav. Schema, aiškinanti maišymosi rūko formavimąsiRūko sudėtis ir vandeningumasKai oro temperatūra teigiama, rūkas susideda iš lašelių, kurių daugumos spindulys 2–10 m.Rūkanos atveju jų dydis mažesnis (< 1 m). Kai temperatūra neigiama, rūkas susideda iš peršaldytųlašelių, o kai temperatūra nukrinta žemiau nei –10°C – ir iš ledo kristalų. Esant labai žemaitemperatūrai, rūkas dažniausiai būna sudarytas vien iš ledo kristalų, tačiau pasitaiko atvejų, kai net–30°C temperatūroje pasitaiko mišrus lašelių ir kristalų rūkas. Rūko kristalai paprastai yra didesninegu lašeliai.Matomumas rūko metu priklauso nuo lašelių ar kristalų dydžio bei skaičiaus. Vienasvarbiausių charakteristikų – rūko vandeningumas, t. y. skystos ar kietos fazinės būsenos vandensmasė tūrio vienete. Rūko vandeningumas daugiausia priklauso nuo oro temperatūros ir kinta nuo0,02 iki 1 g/m³ (retais atvejais iki 2,0 g/m³). Su oro temperatūros augimu didėja tik su oro atvėsimususijusių rūkų vandeningumas. Garavimo rūko atveju, dažniausiai priešingai, didėjant orotemperatūrai rūko vandeningumas mažėja, nes mažėja kontrastas tarp garuojančio paviršiaus ir orotemperatūros (garavimo rūkas dažniausiai pasitaiko šaltuoju metų laiku, kai vandens paviršiaustemperatūra yra visada artima 0 °C), kartu mažėja ir garavimo intensyvumas.DebesysKai oro garai kondensuojasi prie pat žemės paviršiaus, formuojasi rūkas. Tuo tarpu aukščiauore kondensacijos metu susidaro kondensacijos produktų (lašelių ir kristalų) sankaupos, vadinamosdebesimis. Esminio skirtumo tarp debesų ir rūko nėra.Debesys intensyviai dalyvauja drėgmės apykaitoje, keičia veikliojo paviršiaus beitroposferos oro spindulinį ir šiluminį režimą. Debesyse vyksta daug cheminių reakcijų, o cheminėsmedžiagos juose pernešamos iš vienų Žemės rajonų į kitus.Debesys, kaip ir rūkas, formuojasi vykstant vandens garų kondensacijai ir sublimacijaiatmosferoje dėl padidėjusio vandens garų kiekio arba sumažėjusios oro temperatūros (dažnai abuprocesai vyksta vienu metu). Laisvojoje atmosferoje pagrindinis procesas, lemiantis orotemperatūros žemėjimą ir debesų formavimąsi, yra adiabatinis oro kilimas. Dažniausiai adiabatinisoro kilimas vyksta dėl konvekcijos, oro judėjimo palei fronto paviršių ar kalvų šlaitus. Orotemperatūros žemėjimas taip pat vyksta dėl spindulinio oro vėsimo bei turbulencinio maišymosi.Debesų elementai (lašai ir kristalai) yra tokie maži, kad jų masę atsveria trinties jėga.Nejudančiame ore lašelių kritimo greitis kelios centimetro dalys per sekundę, o kristalų darmažesnis. Dėl atmosferos turbulencijos šie elementai visai neiškrenta, o ilgą laiką būna pakibusiojebūsenoje. Jei santykinis drėgnumas ore, kuriame yra debesis, ilgą laiką mažėja, tai debesis112