Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“Vandens pav<strong>ir</strong>šiaus temperatūros amplitudė yra daug mažesnė nei d<strong>ir</strong>vos. Tam yra keliospriežastys. Dieną tiesioginę Saulės spinduliuotę sugeria ne tik skaidraus vandens pav<strong>ir</strong>šius, bet <strong>ir</strong>gilesni sluoksniai. Be to, dėl bangavimo <strong>ir</strong> srovių vyksta vertikalus pav<strong>ir</strong>šinio sluoksnio maišymasis<strong>ir</strong> didesnis šilumos kiekis perduodamas gilyn. Taip pat didesnė nei d<strong>ir</strong>voje energijos dalis yrasunaudojama garinimui. O svarbiausia yra tai, jog vanduo pasižymi daug didesne šilumine talpanegu įva<strong>ir</strong>ūs d<strong>ir</strong>vos pav<strong>ir</strong>šiai. Vandens šiluminis talpumas net penkis kartus didesnis nei sausosmėlio. Didelė vandens šiluminė talpa, vertikali sąmaiša bei didesnis dėl kondensacijos gaunamasšilumos kiekis lemia <strong>ir</strong> silpnesnį vandens pav<strong>ir</strong>šiaus vėsimą naktį.Šiluminis sausumos <strong>ir</strong> vandens pav<strong>ir</strong>šiaus poveikis atmosferai yra nevienodas: sausumaatiduoda orui daug didesnę gaunamos šiluminės energijos dalį nei vanduo, nes pastarasis didesniąjądalį gaunamos šilumos sunaudoja gilesniems vandens sluoksniams šildyti. Be to, kaip jau minėta,didelė vandens telkinių gaunamos šiluminės energijos dalis yra naudojama garinimui. Dėl šiųpriežasčių oras labiau įšyla v<strong>ir</strong>š sausumos negu v<strong>ir</strong>š vandens. Tačiau sausuma <strong>ir</strong> stipriau atvėsta, nesnesukaupia pakankamo kiekio šilumos. Todėl vasarą nakties metu oro temperatūra v<strong>ir</strong>š stambiųvandens telkinių aukštesnė nei v<strong>ir</strong>š sausumos, o dienos metu oras v<strong>ir</strong>š sausumos yra šiltesnis. ŽiemąLietuvoje oro temperatūra v<strong>ir</strong>š neužšalusių vandens telkinių yra visą parą aukštesnė nei v<strong>ir</strong>šsausumos.V<strong>ir</strong>š vandens paros oro temperatūros amplitudė taip pat daug mažesnė nei v<strong>ir</strong>š d<strong>ir</strong>vos.Tačiau priešingai nei sausumoje, oro temperatūros amplitudė v<strong>ir</strong>š vandens pav<strong>ir</strong>šiaus yra didesnėnei vandens pav<strong>ir</strong>šiaus, nes oras v<strong>ir</strong>š vandens yra labiau prisotintas vandens garų, kurie patyssugeria Saulės spinduliuotę dieną bei spinduliuoja ilgabangę spinduliuotę naktį. Oro temperatūrosparos svyravimai v<strong>ir</strong>š sausumos dažniausiai pasiekia didesnį aukštį (1–1,5 km) nei v<strong>ir</strong>š vandens.Antra vertus, stiprios atmosferos konvekcijos metu paros temperatūros svyravimai gali būtijaučiami visoje troposferoje.Tipinis d<strong>ir</strong>vos <strong>ir</strong> oro temperatūros kitimas per parą dažnai būna pažeidžiamas. Taidaugiausia susiję su debesuotumo pasikeitimu (pakinta pav<strong>ir</strong>šiaus spinduliuotės balansas) bei šiltųar šaltų orų įsiveržimu (advekcija). Pavyzdžiui: žiemos naktį įsiveržus šiltai oro masei orotemperatūra gali būti net aukštesnė nei dieną. Tokie temperatūros pokyčiai vadinamineperiodiniais.Neperiodinius temperatūros svyravimus gali charakterizuoti tarpparinė temperatūroskaita, t. y. paros vidutinės oro temperatūros pasikeitimas. Jei nebūtų neperiodinių svyravimų,vidutinė temperatūra, taip pat <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>vos bei oro temperatūros amplitudės diena iš dienos kistų labainedaug. Tarppariniai temperatūros svyravimai iškart padidėja sustiprėjus šiltų <strong>ir</strong> šaltų oro masiųadvekcijai. Įva<strong>ir</strong>ių oro masių vidutinė temperatūra labai sk<strong>ir</strong>iasi <strong>ir</strong> šie temperatūros sk<strong>ir</strong>tumai didėjadidėjant platumai, o v<strong>ir</strong>š sausumos yra didesni nei v<strong>ir</strong>š vandenyno. Todėl tarppariniai temperatūrossvyravimai didžiausi kontinentinėse poliarinių platumų dalyse. Lietuvoje vidutinis tarppariniųtemperatūros svyravimų dydis yra 2–3 °C.30252015105°C0 3 6 9 12 15 18 214.13 pav. Oro temperatūros kaita per parą Vilniuje tipišką apsiniaukusią (1) <strong>ir</strong> giedrą (2) vasaros dienąDviejų gretimų parų (šiuo atveju astronominių faktorių įtaka minimali) d<strong>ir</strong>vos pav<strong>ir</strong>šiaustemperatūros amplitudė visų p<strong>ir</strong>ma priklauso nuo debesuotumo. Debesuotumas mažinatemperatūros maksimumą <strong>ir</strong> didiną minimumą, nes debesys stipriai sugeria bei atspindi Saulėsspinduliuotę, o sugerdami ilgabangį žemės spinduliavimą mažina efektyvųjį. Todėl giedrą dieną12Valandos55
Change language