Untitled

Stiklainyje žaliava užpilama atitinkamu skysčiu: daržovės -
silpnu sūrymu, rūgščiu arba saldžiarūgščiu marinatu, uogos -
cukraus sirupu arba saldžiarūgščiu marinatu. Ant paruoštų produktų
j o pilama tiek, kad nuo indo kaklelio viršaus iki skysčio būtų
1 cm (konservuojant vaisius ir uogas) arba 2 cm
daržoves) tarpas. Kaitinant skystis plečiasi, todėl jeigu jo bus
įpilta per daug, jis liesis per indo kraštus ant guminio žiedo. To
reikia vengti, nes nešvarus (apibėgęs) indas blogiau užsidaro. Be
to, druskos ir rūgšties tirpalai gadina gumą - ji sukietėja, suskyla
ir pasidaro netinkama naudoti.
Atsargumo dėlei, prieš uždarant, pripildytų indų ir dangtelių
kraštai nušluostomi drėgna marle arba vata. Tada uždedamas
guminis žiedas, dangtelis ir veržlė.
Kaitinimas - tai vienas iš atsakingiausių momentų sterilizuotų
gamyboje. Jei gaminys blogai iškaitinamas, jame lieka
dalis kurie po kiek laiko šį gaminį sugadina.
Patirta, kad beveik nėra jokio skirtumo, ar katile vandens
pripilta ligi pusės indų, ar su jų paviršiumi, ar indai vandenyje
visai pasinėrę. Svarbu, kad kaitinant jo visą laiką būtų katile
ir kad stiklainio dangtelis būtų gerai prispaustas metaline veržle.
Prieš kaitinant, į katilo dugną įdedama arba minkštos medžiagos
padėklas, arba medinis, ar metalinis skylėtas dugnas. Po to sustatomi
dangteliais uždengti indai ir užpilama vandens. Uždengus
katilo dangtį, pro jo skylę įstatomas termometras. Taip yiską
paruošus, kaitinama. Greičiau įkaista skysti gaminiai, pavyzdžiui,
sultys, padažai ir skysčiais užpilta žaliava. Todėl šios rūšies konservai
kaitinami trumpiau. Kaitinimo trukmė priklauso ir nuo
stiklainio tūrio. Aukšti siauri, taip pat ir maži stiklainiai greičiau
iškaitinami. Kai tik temperatūra pakyla tiek, kiek reikia, ugnis
sumažinama, ir toje temperatūroje produktai laikomi recepte
nurodytą laiką.
Nuo karščio esančių skysčių tūris ir susidarę
garai šiek tiek pakelia veržle prispaustą stiklainio dangtelį ir
iš indo išstumia dalį oro.
62
Iškaitinti stiklainiai su visu stovu iš katilo iškeliami ir atšaldomi.
Iškeliant reikia žiūrėti, kad patalpoje nebūtų skersvėjo. Auštant
iškeltuose iš katilo stiklainiuose oro bei skysčio tūris mažėja,
ir garai vėl virsta vandeniu. Stiklainio viduje lieka praretėjęs oras,
ir būna daug mažesnis slėgis, negu atmosferos slėgis į dangtelio
paviršių. Atmosferos iš viršaus slegiamas dangtelis taip prisispaudžia
prie indo, kad nebereikia naudoti jokių veržlių. Dėl to,
indams atšalus, jos ir nuimamos.
Po trijų dienų patikrinama, ar neatšokę stiklainių dangteliai.
Radus indą su dangteliais, gaminys iš naujo
kaitinamas, kaip pirmą kartą.
Kai norima stiklainį atidaryti, patraukiama guminio žiedo
auselė, kad į stiklainio vidų įeitų oro. Inde esančio oro slėgis
pasidaro lygus aplinkos oro slėgiui, ir tada dangtelį lengvai
nuimti ranka.
KONSERVAVIMAS STIKLAINIUOSE,
UŽDAROMUOSE METALINIAIS
DANGTELIAIS
Šiuose induose konservuoti yra sudėtingiau jau vien dėl to,
kad stiklainiams uždaryti reikia specialaus įtaiso - rankinės uždarymo
mašinėlės ir standartinių metalinių dangtelių.
Mašinėlę (žr. 10 pav.) sudaro skridinys, prie kurio varžtu
judamai pritvirtinta rankena. Joje padaryta
kurioje judamai įtaisytas laikiklis su spaudžiamuoju ritinėliu. Pastarasis
prisukamas varžtu, o laikiklis - veržle. Įvairių dydžių dangteliams
uždaryti reikia atitinkamų atsarginių skridinių. Namų
sąlygomis dažniausiai naudojami stiklainiai. Jiems uždaryti
reikia 83 mm skersmens dangtelių. Tokio dydžio dangteliams
dažniausiai ir daromi mašinėlių skridimai. Kad patogiau būtų
naudotis ir lengviau prispausti dangtelį prie stiklainio, toje pačioje
ašyje, prie kurios vieno galo pritvirtintas skridinys, viršuje
63