Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

Išvados: Taikant vakuuminę terapiją gulėjimo laikas po širdies operacijos yra trumpesnis, pacientaipakartotinai dėl pūlinio mediastinito operuojami rečiau, hospitalinis mirštamumas yramažesnis nei taikant kitus gydymo būdus. Vėlyvuoju periodu pacientai turi mažiau skundų dėltaikyto gydymo nei tie, kuriems buvo atlikta taukinės pakėlimo operacija.MIBG tyrimo prognostinė vertė širdies nepakankamumo pacientamssu elektrinio asinchroniškumo požymiaisDarbo autorius(-iai): Eglė Skiauterytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Doktorantė Vytė Valerija Maneikienė (VULSK Kardiologijos ir angiologijoscentras), Pof. dr. (HP) Germanas Marinskis (VULSK Kardiologijos ir angiologijos centras).Darbo tikslas: Palyginti resinchronizuotų ir neresinchronizuotų pacientų klinikinės eigos irširdies nepakankamumo prognostinių markerių dinamiką, atsižvelgiant į širdies adrenerginėsinervacijos scintigrafijos metu nustatytas kardiovaskulinių įvykių rizikos grupes.Darbo metodika: Retrospektyvinis tyrimas atliktas VULSK. Tirtas 91 pacientas, kuriam atliktaširdies adrenerginės inervacijos scintigrafija, naudojant MIBG. Pagal scintigrafijos duomenispacientai suskirstyti į rizikos grupes: mažą, vidutinę, didelę, labai didelę. Pagal ŠN gydymo metodąpacientai suskirstyti į 2 grupes: pacientus su resinchronizaciniais EKS (39) ir neresinchronizuotuspacientus (52). Informacija rinkta iš ligos istorijų.Rezultatai: Tiriamąją grupę sudarė 91 pacientas – 68 (75%) vyrai, 23 (25%) moterys. Amžiausvidurkis 58±11,96. Pacientai vidutiniškai stebėti 14±3mėn. Pasiskirstymas pagal ŠN etiologiją:PKMP – 20(22%), IKMP - 12(13%), DKMP – 35(38%), HKMP – 19(21%), AKMP – 5(5%); pagalNYHA: Ikl. – 1(1%), IIkl. – 9(10%), IIIkl. – 66(73%), IVkl. – 15(16%); pagal riziką: maža –50(55%), vidutinė – 17(19%), didelė – 16(18%), labai didelė – 6(7%). Visi pacientai gavo optimalųŠN gydymą medikamentais. Labai didelės ir didelės rizikos grupėse dominavo protezine,išemine ir dilatacine KMP sergantieji. Labai didelės rizikos resinchronizuotiesiems NYHA klasėsgerėjo, o neresinchronizuotiesiems blogėjo. Resinchronizuotiesiems mažos rizikos pacientamsBNP mažėjo labiausiai (p=0,012): vidutiniškai 207,15pg/ml (43,1 %), labai didelėje rizikoje- mažiausiai (p=0,499) - 0,25pg/ml (0,1 %). Neresinchronizuotiesiems vidutinės rizikospacientams BNP vidurkis didėjo labiausiai (p=0,14) - vidutiniškai 555,26 pg/ml (93 %), labaididelės rizikos pacientams – mažiausiai: vidutiniškai 0,8pg/ml (1 %). Resinchronizuotiesiemsmažos rizikos pacientams vidutinė IF dinamikoje didėjo(p=0,001): 6,7 (20,1 %), vidutinėje rizikosgrupėje - mažėjo(p=0,21): 1,39 (5,3 %). Neresinchronizuotiems didelės rizikos pacientamsIF didėjo labiausiai(p=0,448): 3,23 (10,4%), o mažos rizikos grupėje IF didėjo statistiškai patikimai(p=0,001) 2,83 arba 8,6 %.Išvados: Širdies adrenerginės inervacijos scintigrafijos tyrimas, naudojant MIBG - naudingasŠN pacientų gydymo taktikos planavimui: mažos rizikos pacientams patikimai daugiau sumažėjaBNP ir išauga KSIF, nei tęsiant vien medikamentinį gydymą. Tikėtina, jog lengvesnio laipsnioįnervacijos sutrikimas sąlygoja geresnį atsaką į resinchronizaciją. Didelės ir labai didelėsrizikos pacientams implantavus resinchronizacinį stimuliatorių, klinikinė būklė gerėja, tuo tarputaikant vien medikamentinį gydymą - blogėja. Jiems indikuotina resinchronizacija skubostvarka. Tolesnės studijos su didesnėmis pacientų imtimis, padėtų įvertinti kitų rodiklių naudą,prognozuojant paciento klinikinę eigą ir numatant gydymo taktiką.101