Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

Metodiką sudaro 22 teiginiai, kurie vertinami 5 balų skale (0-4). IES-R subskalių įvertinimas yraskalę sudarančių teiginių įverčių vidurkis. Šiame tyrime laikėme, kad PtSS simptomai išreikštividutiniškai ar stipriau, kai įvertis atskiroje subskalėje yra lygus arba didesnis nei 2 balai, oPtSS pasireiškia bendram IES-R įverčiui esant ≥ 1,5 (M.Creamer et al.).Papildomai buvo taikomaanketa apie pacienčių pasitenkinimą ligos diagnozės pateikimu. Duomenys buvo apdorojamistatistinėmis programomis Microsoft Office Excel 17 ir IBM SPSS Statistics 20.Rezultatai: Tiriamųjų amžiaus vidurkis 56,9 m. (standartinis nuokrypis - 10,2).31 iš 94 moterųturi I stadijos krūties vėžį (33,3%), 42 – II stadijos (44,7%), 21– III stadijos (22,3%).84,7%tiriamųjų apie diagnozę pranešė gydytojas specialistas, 11,2% - šeimos gydytojas.50 pacienčiųiš 97 atsakiusių (51,7%) yra patenkintos tuo, kaip joms pranešė apie ligą, 37 (37,4%) - nepatenkintosir 10 (10,1%) ne visai patenkintos.48% pacienčių surinko ≥ 1,5 balo bendro įverčioskalėje, kas leidžia įtarti PtSS. 5,1% pacienčių kreipėsi psichologinės pagalbos.36,4% tiriamųjųsurinko ≥2 balų vengimo subskalėje - vengimo simptomai šioms pacientėms pasireiškia vidutiniškaiar stipriau. Invazijos subskalėje ≥2 balų surinko 36,4% tiriamųjų. Dirglumo subskalėje- 23,2% tiriamųjų. Statistiškai patikimos koreliacijos tarp tiriamųjų amžiaus ir PtSS simptomųišreikštumo nerasta.Rastas silpnas (kontingencijos koeficientas 0,323, Kramero koeficientas0,341) statistiškai patikimas (p=0,004) ryšis tarp ligos stadijos ir PtSS vengimo simptomųStatistiškaipatikimos sąsajos tarp pasitenkinimo tuo, kaip pacientei buvo pasakyta apie ligą ir PtSSsimptomų išreikštumo nerasta.Išvados: 48% moterų surinko ≥ 1,5 balo bendroje įverčių skalėje, kas leidžia įtarti PtSS.5,1%tiriamųjų kreipėsi psichologinės pagalbos.Tarp PtSS vengimo simptomų ir ligos stadijos nustatytasstatistiškai patikimas silpnas ryšys.48,5% moterų nėra visiškai patenkintos tuo, kaip jomsbuvo pranešta apie ligą.Antro ir penkto kurso medicinos studentų patiriamo streso palyginimasDarbo autorius(-iai): Urtė Ručinskaitė (5 k.), Aistė Laužadytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Vita Danilevičiūtė (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Palyginti bendrą patiriamo streso balų sumą tarp medicinos vientisųjų studijųprogramos antro ir penkto kurso studentų.Darbo metodika: Taikyta anoniminė anketinė apklausa, kuri atlikta 2012 rugsėjo - 2013 vasariomėnesiais. Apklausti 111 penkto kurso ir 103 antro kurso medicinos vientisųjų programosstudentai. Apklausiant tiriamuosius buvo naudotas Patirto streso klausimynas, kurį sudarė 10uždaro tipo klausimų. Klausimynas yra naudojamas įvertinti asmens suvokimą apie pastarąjįmėnesį patirtą stresą. Į studiją įtraukti asmenys savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime ir kokybiškaiužpildę anketas. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS17.0 programinės įrangos paketą,Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais kai p < 0,05.Rezultatai: Tyrime dalyvavo 214 respondenų, iš kurių buvo vyrai – 54 (25,2%), moterys –160 (74,8%) . Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 21,51 ± 1,655m, iš jų antrakursių – 19,95 ±0,746m., penktakursių – 22,95 ± 0,638 m. Vidutinė patirto streso klausimyno bendra balų sumabuvo 17,79±6,88. Lyginant patirto streso klausimyno bendrą balų sumą tarp vyrų ir moterųnustatytas statistiškai reikšmingai aukštesnis streso lygis moterų grupėje (moterų vidurkis -18,41±7,20, vyrų - 15,54±5,49, p