Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

į studiją neįtraukti dėl informacijos stokos. Pacientai suskirstyti į 3 grupes pagal GKS: I grupė- gili koma (3-4), II grupė - vidutinė (5-6), III grupė - paviršutinė koma (7-8). Intrakranijinis pakenkimassuskirstytas į 6 grupes: epidūrinė hematoma, subdūrinė hematoma (SH), intracerebrinėhematoma, smegenų sumušimas, mišrus smegenų pakenkimas (MSP) ir difuzinis aksoninispakenkimas. Nustatytas komų dažnis, išanalizuotas ryšys tarp GKS ir GIS. Skirtumas laikytasstatistiškai patikimu, jei p≤0,05. Statistinė analizė atlikta SPSS 20.0 programa.Rezultatai: Ištirti 108 komos būklės pacientai: 81 vyras (75%) ir 27 moterys (25%). Gilią komąpatyrė 37 pacientai (34%), vidutinę – 41 (38%), paviršinę – 30 (28%). I grupės pacientų išeitys:GIS1 – 15 (40%), GIS2 – 8 (22%), GIS3 – 11 (30%), GIS4 – 3 (8%), GIS5 – 0. II grupės išeitys:GIS1 – 11 (27%), GIS2 – 9 (22%), GIS3 – 14 (34%), GIS4 – 3 (7%), GIS5 – 4 (10%). III grupės:GIS1 – 5 (16,67%), GIS2 – 2 (6,67%), GIS3 – 8 (26,67%), GIS4 – 6 (20%), GIS5 – 9 (30%). GIS1ir GIS2 pagal GKS statistiškai patikimai skiriasi nuo GIS4 ir GIS5 pagal GKS (p≤0,05). Traumospriežastys: autoįvykiai – 19 (17,7%), kritimas ant laiptų – 13(12%), kritimas lygioje vietoje - 17(15,8%), kritimas iš aukščio – 3 (2,7%), smurtas – 4 (3,7%), neaiški – 48 (44%). Intrakranijinėspatologijos ir jų išeitys: MSP – 40 pacientų: GIS1 – 9 (22,5%), GIS2 – 11 (27,5%), GIS3 – 12(30%), GIS4 – 4 (10%), GIS5 – 4 (10%). Ūmi SH – 45 pacientai: GIS1 – 16 (35%), GIS2 – 6 (13%),GIS3 – 15 (33%), GIS4 – 5 (11%), GIS5 – 3 (7%).Išvados: Sunkią galvos traumą dažniau patiria vyrai. Komos būklės pacientų išeitis patikimaipriklauso nuo komos gilumo. Dažniausia žinoma sunkios galvos traumos priežastis – autoįvykiai.Nustatyta, kad pėsčiųjų baigtis daug blogesnė nei automobilyje sėdėjusių. Statistiškai patikimųduomenų apie intrakranijinio pakenkimo įtaką ligos išeičiai nenustatėme.Simuliuotų avies klausomųjų kauliukų pažeidimų tyrimas kompiuterinėstomografijos būduDarbo autorius(-iai): Aistė Marija Giniūnaitė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Irina Arechvo (Ausų, nosies, gerklės ligų skyrius, VšĮ RespublikinėVilniaus Universitetinė ligoninė).Darbo tikslas: Įvertinti galimybę nustatyti trauminius vidurinės ausies pokyčius kompiuterinėstomografijos (KT) būdu, akcentuojant pagrindines klausomųjų kauliukų traumas: separacijas,dislokacijas ir lūžius.Darbo metodika: Disekavus keturis avių smilkinkaulius, naudojant užausinę prieigą buvo prieitaprie vidurinės ausies ir simuliuoti trauminiai klausomųjų kauliukų pokyčiai. Smilkinkauliaibuvo nuskenuoti KT (0,5mm žingsniu) ir gauti vaizdai apdirbti Osirix programa. Pirmiausiaibuvo nuskanuoti trys kaulai be pažeidimų. Pirmame kaule buvo padaryta priekalo kilpos sąnarioseparacija, antrame - plaktuko priekalo sąnario separacija, trečiame - nulaužta lęšinė ataugair dislokuota per puse priekalo kilpos sąnario sąnario. Visi kaulai buvo nuskenuoti KT. Po totiems patiems kaulai buvo atlikti kiti pažeidimai: pirmame – plaktuko ir priekalo kompleksodislokacija į viršų per priekalo kilpos sąnarį, antrame – priekalo subluksacija per plaktuko priekalosąnarį, trečiame – lęšinės ataugos dislokacija per visą priekalo kilpos sąnarį. Kaulai buvonuskanuoti dar kartą. Atlikti klausomųjų kauliukų pažeidimai buvo įvertinti KT vaizduose.Rezultatai: KT vaizduose pasirinkus optimalias pjūvių plokštumas ir maksimalaus intensyvumoprojekcijas separacijų be dislokacijų KT vaizduose nepavyko pastebėti. Priekalo ir kilposstruktūrų pokyčiai nebuvo akivaizdūs. O didesni nei pusė lęšinės ataugos klausomųjų kauliukųpokyčiai, buvo aiškiai matomi KT vaizduose.Išvados: Avies smilkinkaulis yra tinkamas tirti klausomųjų kauliukų pažeidimams KT būdu.Klausomųjų kauliukų pokyčiams įvertinti, KT vaizduose buvo rastos optimalios pjūvių plokštumosir maksimalaus intensyvumo projekcijos (MIP).124