Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

cija dėl ŪMI, įvertinant paciento atvykimo į VUL SK KRITS laiką. Apskaičiuotas minėtų pacientų11 metų periodo suminis hospitalizacijos dažnis skirtingais laiko intervalais - 00:00 - 05:59 val.;06:00 - 11:59 val.; 12:00 - 17:59 val.; 18:00 - 23:59 val. Duomenys statistiškai apdoroti WindowsSPSS 21, Microsoft Excel 2010.Rezultatai: 06:00 - 11:59 val. dėl ŪMI hospitalizuota 3715 (36,96 %) vyrų, o 12:00 - 17:59val. – 3943 vyrų (39,24 %), 18:00 - 23:59 val. - 1600 vyrų (15,92 %), o 00:00 - 05:59 val. – 791vyras (7,87 %) (p = 0,007). Tiriamų moterų hospitalizuota: 06:00 - 11:59 val. (n = 1960; 37,09%), 12:00 - 17:59 val. (n = 2066; 39,09 %), 18:00 - 23:59 val. (n = 846; 15,92 %) ir 00:00 - 05:59val. (n = 412; 7,87 %) (p = 0,008). Tiek moterų, tiek vyrų apie 3,2 karto daugiau dėl ŪMI į VULSK KRITS paguldyta nuo 06:00 val. iki 17:59 val., lyginant su 18:00 - 05:59 val. periodo duomenimis(p = 0.024).Išvados: ūminio miokardo infakrto išsivystymui svarbus kardiovaskulinės sistemos procesųcirkadinis ritmingumas: 06:00 – 17:59 val. periodu statistiškai patikimai tiek vyrų, tiek moterųdėl ŪMI hospitalizuojama daugiau. Pagrįstas ūminio miokardo infarkto išsivystymo cirkadiškumasgali būti taikomas ir kaip naujas prognostinis rodiklis, numatant, kad pereinamuoju budimoiš nakties miego - ankstaus ryto periodu bei nuo vidurdienio iki 17:59 val. įvykęs ūminismiokardo infarktas turi blogesnę prognostinę vertę nei pasireiškęs nuo 18:00 val. iki 05:59 val.Ūminiu miokardo infarktu sirgusių pacientų didieji kraujavimaiDarbo autorius(-iai): Agnė Andruškienė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinika).Darbo tikslas: Ištirti 2010 m.- 2012 m. VUL SK Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijosskyriuje (KRITS) dėl ūminio miokardo infarkto (ŪMI) gydytų pacientų, kuriems buvoatlikta kraujo transfuzija, kraujavimų dažnį pagal amžių, lytį, lokalizaciją, lydinčias ligas, skirtųvaistų derinius, mirtingumą ir kraujavusių pacientų mirčių pasiskirstymą pagal lytį.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė pacientų, gydytų 2010 m.–2012 m. VUL SK KRITSdėl ŪMI ir kuriems buvo atlikta kraujo transfuzija, medicininių įrašų duomenų analizė. Į tyrimąįtraukti 223 pacientai. Nagrinėti kraujavusių pacientų duomenys: lytis, amžius, kraujavimo lokalizacija,lydinčios ligos, paskirtų vaistų deriniai, mirtingumas. Duomenys apdoroti SPSS.17.0,Microsoft Excel programomis.Rezultatai: KRITS 2010 m.–2012 m. dėl ŪMI gydyti 223 pacientai (moterų 52%, n=116; vyrų48%, n=107), kraujavę 33% (n=73), šių pacientų amžiaus vidurkis 75 m. 63% kraujavusiųjųhemoglobino koncentracija buvo mažesnė nei 90 g/l (p=0,001). Kraujavo 55% moterų (n=40),45% vyrų (n=33) (p=0.034). Amžiaus grupėse daugiausia kraujavimų turėjo pacientai >60 m.(87%, n=63), lyginant su kitų amžiaus grupių pacientų kraujavimais – 40 - 60 m. 12%, < 40m. 1% (p=0.001). Gautas statistiškai patikimas didžiausias kraujavimų dažnis iš virškinamojotrakto (44%, n=35) (iš šių atvejų 40% pacientų sirgo opalige, 11% turėjo onkologinę ligą) irkojos (30%, n=24); nustatytas ir kitų lokalizacijų kraujavimų pasiskirstymas: į perikardą 13%(n=10), į retroperitoninį tarpą – 5% (n=4), rankoje – 8% (n=6) (p = 0.008). Nustatyta, kad 81%kraujavusiųjų turėjo lydinčias ligas: inkstų funkcijos nepakankamumą 11%, prieširdžių virpėjimą26%, opaligę 19%, cukrinį diabetą 15% onkologinę ligą 10% (p=0,025). Ištirta, kad daugiausiakraujavimų įvyko kartu skiriant hepariną, aspiriną ir klopidogrelį – 34% (n=25) (p=0.003).Nustatytas kraujavusių pacientų pasiskirstymas pagal mirtingumą: 16% (n=12) kraujavusiųjųturėjo letalią išeitį (p=0.0076), iš kurių moterys sudarė didesnę dalį nei vyrai, atitinkamai –58% (n=7), 42% (n=5).Išvados: Intensyvios terapijos skyriuje daugiausia kraujavimų pasireiškė >60 m. amžiaus tiriamųjųgrupėje, turintiems lydinčias ligas, moteriškos lyties atstovėms, virškinamajame trakteir kojoje, skiriant kartu hepariną, aspiriną ir klopidogrelį. Nustatyta, kad kraujavusių pacientų88