Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

ir LAP-BAND juostų vienoje ir SAGB ir Minimizer Extra kitoje studijoje nerasta. Likusios lyginamosiosjuostų studijos turi trūkumų: keturios ne atsitiktinių imčių (dvi iš jų retrospektyvinės),trijose maža tiriamųjų imtis, visose trumpas stebėjimo laikas. Vienoje iš šių studijoje nustatytaskūno masės kritimo skirtumas tarp grupių: LAP-BAND grupėje pradinė viršnorminė kūno masėsumažėjo 41,7 proc., Heliogast – 28,3 proc. Mechaninių juostų komplikacijų dažnis skyrėsi vienojestudijoje: LAP-BAND – 7 proc., SAGB – 1 proc.. Skirtumas tarp juostos nuslinkimo dažniorastas trijose studijose (MiniMizer Extra – 0 proc. ir LAP-BAND -10,8 proc.; SAGB – 2,4 proc. irLAP-BAND – 27,6 proc.; SAGB – 2 proc. ir LAP-BAND – 23 proc.). Skirtumo tarp gretutinių ligųir gyvenimo kokybės pokyčio, hospitalizacijos trukmės, juostos reguliavimų skaičiaus/dažnio,juostos penetracijos/migracijos į skrandį bei infekcinių komplikacijų dažnio nerasta. Injekciniųpoodžio rezervuarų palyginamųjų studijų trūkumai – mažas tiriamųjų skaičius ir trumpasstebėjimo laikas. Abejose studijose pranašesnis buvo SAGB Velocity rezervuaras, turintis greitofiksavimo mechanizmą – implantavimo laikas trumpesnis, pooperacinis skausmas ir analgetikųporeikis po operacijos mažesnis lyginant su SAGB port titanium rezervuaru.Išvados: Dvi studijos, atliktos laikantis šiuolaikinių įrodymais pagrįstos medicinos keliamųreikalavimų, skirtumo tarp lygintų juostų (SAGB ir LAP-BAND, bei SAGB ir Minimizer Extra)nerado. Injekciniai poodžio rezervuarai turintys greito fiksavimo mechanizmą pranašesni užprisiuvamus rezervuarus. Reikalingos perspektyvinės, atsitiktinių imčių, ilgalaikės (> 5 metų)lyginamosios studijos, vertinančios skirtingų skrandį apjuosiančių reguliuojamų juostų įtakągydymo efektyvumui ar komplikacijoms.FARMAKOLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Marta Kobzevaitė, VU MF 3 k.Mokslinis vadovas: doc. Jolanta Gulbinovič VULSKBeta blokatorių suvartojimo tendencijos gydant širdies ir kraujagysliųsistemos ligas 2003-2012 metaisDarbo autorius(-iai): Guoda Laurinavičiūtė (4 k.).Darbo tikslas: Įvertinti bendras beta blokatorių suvartojimo tendencijas ir atskirų beta blokatoriųgrupių suvartojimo skirtumus 2003–2012 metais. Atlikti beta blokatorių suvartojimoLietuvoje palyginimą su Norvegijos duomenimis.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 2003–2012 metų Valstybinės ligonių kasos informacinėssistemos „Sveidra“ LK duomenų, apie pacientams ambulatorinio gydymo metu išduotuskompensuojamuosius beta blokatorių grupės (C07A) vaistus, analizė, naudojant Anatominęterapinę cheminę vaistų klasifikaciją ir nustatytų paros dozių (ATC/NPD) (angl.ATC/DDD) metodologiją.Palygintas visų beta blokatorių ir atskirų jų grupių (Atenololum, Betaxololum, Bisoprololum,Carvedilolum, Metoprololum, Nebivololum, Propranololum) paros dozių skaičius,tenkantis 1000 gyventojų 2003–2012 metais. Pagal paros dozių skaičių, tenkantį 1000 gyventojųper parą (NPD/TGP), palygintas beta blokatorių suvartojimas Lietuvoje ir Norvegijoje (naudojantNorwegian Prescription Database duomenis).Rezultatai: 2003-2012 metų laikotarpiu beta blokatorių grupės vaistų suvartojimas padidėjo4,1 karto nuo 12,49 NPD/TGP 2003 metais iki 50,68 NPD/TGP 2012 metais. 2003–2005 metųlaikotarpiu ir 2008 metais populiariausias beta blokatorius buvo Metoprololum (jo suvartojimasdidėjo nuo 5,33 iki 8,56 NPD/TGP, o 2008 metais pasiekė net 16,38 NPD/TGP ). 2006–200757