Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

Rezultatai: 96,8 % mokinių turi galimybę naudotis kompiuteriu namuose (95,8 % berniukų ir97,9 % mergaičių). Neturintys namuose kompiuterio, juo naudojasi mokykloje, interneto kavinėseir pas draugus. Tik 0,8 % mokinių nurodė, kad niekada nesinaudoja kompiuteriu. Apklaustieji,praleidžiantys prie kompiuterio 3 ir > val. per dieną, vertino savo sveikatą blogiau nei tie,kurie praleidžia prie jo iki 2 val. per dieną (p=0,002). PSO rekomenduojamą laiką (iki 2 val.per dieną) prie kompiuterio praleidžia 42,3 % mokinių, o likusieji (57,7 %) – viršija. Daugiauberniukų nei mergaičių prie kompiuterio praleidžia 3 ir > val. per dieną (atitinkamai 62,7 %ir 52,4 %, p=0,001). Nustatytos sąsajos tarp praleidžiamo laiko prie kompiuterio ir dažnesniobendravimo virtualioje aplinkoje nei realioje, saugumo jausmo prie kompiuterio ir sumažėjusiomėgstamos veiklos rato. Dauguma mokinių (77,2%), praleidžiančių prie kompiuterio 3 ir >val. per dieną, su kitais asmenimis dažniau bendrauja naudodamiesi kompiuteriu nei realiojeaplinkoje (p val. per dieną, nurodė, kad susiaurėjo mėgstamos veiklos ratas atsiradusnamuose kompiuteriui (p val. per dieną, nurodė, kad jų artimųjų tarpe yra asmenų, kurie daugiau nei pusędienos praleidžia prie kompiuterio (p val. per dieną. Apklaustieji, praleidžiantys prie kompiuterio 3 ir > val. per dieną,savo sveikatą vertina blogiau nei tie, kurie praleidžia iki 2 val. per dieną. Nustatytos sąsajostarp praleidžiamo laiko prie kompiuterio ir mokinių lyties, saugumo jausmo prie jo, dažnesniobendravimo virtualioje aplinkoje nei realioje ir mėgstamos veiklos rato susiaurėjimo.Lazdijų miesto ir rajono mokyklų mokinių sveikatos netolygumaiDarbo autorius(-iai): Rūta Maceinaitė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Genė Šurkienė (Vilniaus Universitetas, medicinos fakultetas, visuomenėssveikatos institutas).Darbo tikslas: Įvertinti Lazdijų miesto ir rajono mokyklų mokinių sveikatos netolygumus.Darbo metodika: Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos būdu. Apklausa vykdytapenkiose Lazdijų miesto ir Lazdijų rajono mokyklose. Tyrime dalyvavo 411 penktų, septintų irdevintų klasių mokinių. Duomenų analizei atrinktos 355 anketos. Anketa patikrinta bandomojotyrimo metu apklausiant 15 mokinių. Apklaustųjų sveikata analizuota atsižvelgiant į respondentųamžių, lytį, gyvenamąją vietą, atstumą iki artimiausios poliklinikos, vaikų skaičių šeimoje,tėvų išsilavinimą, pinigų kiekį, tenkantį vienam šeimos nariui. Statistinė duomenų analizė atliktanaudojantis statistiniu paketu SPSS 17.0. Skirtumo tarp kategorinių požymių statistiniamreikšmingumui įvertinti naudotas Pirsono chi kvadratas. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu,kai p≤0,05.Rezultatai: Apklausti 177(49,9%) berniukai ir 178(51,1%) mergaitės. Respondentų amžiausvidurkis - 13,38 (SD1,66). Daugiau kaip pusė apklaustųjų savo sveikatą laiko gera 183(51,5%),puikia - 124(34,9%), patenkinama – 41(11,5%), bloga - 7(2 %) apklaustieji. Berniukų ir mergaičiųsavo sveikatos vertinimas nesiskiria. Sveikatos vertinimas taip pat nepriklauso nuo vaikųamžiaus, atstumo iki poliklinikos, vaikų skaičiaus šeimoje, tėvų išsilavinimo ir pinigų, tenkančiųvienam šeimos nariui. . 70(19,7%) apklaustųjų teigė, kad per pastaruosius 6 mėnesius yra patyrętraumą ir (arba) apsinuodiję. Miesto gyventojų, patyrusių traumas 39(26,5%) yra daugiaunei traumas patyrusių kaimo gyventojų 31(14,9%) (p