Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

Darbo metodika: Tyrime dalyvavo šeimos gydytojai ir gydytojai pediatrai, dirbantys Vilniausapskrityje. Iš 8 Vilniaus miesto viešųjų poliklinikų atsitiktiniu būdu atrinktos 4 įstaigos. Į tyrimąįtraukti visi Vilniaus apskrities rajonų centrų pirminės sveikatos priežiūros centrai. Gydytojaiužpildė anoniminę anketą, kuri buvo išbandyta pilotinėje studijoje. Išdalintos 253 anketos, atgalgrįžo 209 (117 sostinėje, 92 rajonų centruose dirbančių gydytojų). Atsakomumas 82,6%. Rezultataianalizuoti išvardintais metodais: aprašomaja analize, grafine analize, lyginamaja analiza,ANOVA one-way testu, koreliacine analize.Rezultatai: 71.8 % apklaustųjų teigia, jog turėtų tirti burnos sveikatos būklę bendrinio ištyrimometu. Praktiškai tai atlieka 21.0% visada, 46,4% dažnai ir 25,4% kartais. Tačiau tik pusė turėjovaikų burnos ligų kursą aukštojoje mokykloje ar lankė papildomus kursus apie vaikų burnosligas. Dauguma gydytojų dažnai siunčia savo pacientus pas odontologus - žino profilaktinių patikrinimųsvarbą. Tačiau tik 43,1% apklaustųjų mano, jog turėtų siųsti odontologo konsultacijaivaikus, kuriems pradėjo dygti dantys. Beveik penktadalis atsakė, jog tėvai neturi padėti, o pusėteigia, jog tik iki 3 metų vaikų tėvai turi valyti atžaloms dantis. Gydytojai žino, jog fluoras svarbusburnos sveikatos užtikrinimui, bet nežino kaip jis naudojamas ir veikia. Šeimos gydytojai irpediatrai teigia: dažnas užkandžiavimas, kūdikio migdymas su buteliuku kenkia jo dantims. Bettik 7,1% žino, kad maitinimas krūtimi gali sukelti ėduonį, 42,4% nežinojo, kad motina perduodaėduonį sukeliančias bakterijas vaikui.Išvados: 1. Dauguma šeimos gydytojų ir pediatrų nurodė atliekantys svarbų vaidmenį vaikųburnos sveikatos užtikrinime. Tačiau jiems trūksta žinių apie vaikų burnos ligų prevenciją iretiologiją. 72 procentai gydytojų jaučia poreikį gilinti žinias apie burnos ertmės sveikatos užtikrinimą.2. Sostinėje dirbantys šeimos gydytojai ir pediatrai labiau teigiamai vertina privalomasvaikų burnos apžiūras profilaktinio vizito metu. 3. Gydytojų, turėjusių kursą apie vaikų burnosligas aukštojoje mokykloje ar lankusių papildomus kursus po studijų baigimo, žinios buvo geresnėsnei tokių kursių nelankiusiųjų. 4. Šeimos gydytojų ir pediatrų, kurių darbo stažas buvo15 ir daugiau metų, žinios apie vaikų burnos sveikatos užtikrinimą yra geriausios.Dantų gydymo baimė odontologijos studentų pediatrinėje praktikoje:vaikų, tėvų ir studentųDarbo autorius(-iai): Lina Kuliešytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Dr. Vilma Brukienė (VU MF Odontologijos institutas).Darbo tikslas: Ištirti vaikų, tėvų ir studentų dantų gydymo baimę odontologijosstudentų pediatrinėjepraktikoje.Darbo metodika: Buvo atliktas kiekybinis vienmomentinis tyrimas Vilniaus Universiteto Medicinosfakulteto Odontologijos institute. Anketinėje apklausoje dalyvavo trijų tipųrespondentai:vyresnis nei 3 metų vaikas, vienas iš tėvų/globėjų (toliautėvai) ir gydantis odontologijosstudentas. Surinkti 64klausimynų rinkiniai. Respondentų dantų gydymo baimė buvo vertinamamodifikuota DAS skale: baimė dieną prieš procedūrą, baimė laukiamajame ir baimėodontologokėdėje. Duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS programą,ryšiai tarp kintamųjų tikrinamikoreliacijomis, T-testais ir ANOVAanalize.Rezultatai: Tyrime dalyvavo 64 vaikai (67.2% mergaičių, vidutinis amžius - 6.9metai, SD = 2.4),68.8% vaikų atlydėjo jų mamos, 59.4% vaikus priimantysodontologai buvo ketvirto kurso studentai.90.6% studentų jau turėjovaikų gydymo patirties. Ketvirtadalis apklaustų studentų teigėsmarkiaunei vidutiniškai bijantys gydyti vaikams dantis. Tokią baimędažniausiai lemiančiospriežastys: vaiko nebendradarbiavimas irpatirties stoka. Modifikuotas DAS indeksas (3-15 balųskalėje) atskleidė,kad vidutinė respondentų dantų gydymo baimė pakankamai nedidelė: tėvų(M= 6.2, SD = 1.9), studentų (M = 5.5, SD = 1.8) ir vaikų (M = 4.8, SD = 1.5), tačiau skirtumai tarp šiųvidurkių statistiškai reikšmingi (p=0.00). Subjektyviai savo baimę gydyti vaikams dantis ketvir-143