Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

tų nuomone,115(25,5%) turi supažindint tėvai,235(52,1%) gydytojai,28(6,2%) mokyklosslaugė,9(13,3%) mokytojas,4(0,9%) pakuotės etiketė,60(13,3%) nežino; paklausus ar keisvalymo įpročius 196(43,5%)-taip,229(50,1%)-ne.Ausų ligų skundų išsivalius ausis krapštukaisneturėjo 90(56,3%)kurie valo kasdien,94(52,5%) valo 2-3 k per savaitę,26(46,4%)valokas sav. Skausmu išsivalius ausis skundžiasi 48(30%)kurie valo kasdien,59(33%) 2-3k persav.,18(32,1%)1k per sav.,2(20%)kas 2 sav.(p=0,82);Ausų ligų skundų turėjo: prikurtimas 43,iš jų 11(25,6%) valo kasdien,21(48,8%)2-3k. per savaitę(p=0,91); ūžesys–118 iš jų 45(38,1%)kasdien,51(43,2%) 2-3k. per savaitę,13(11%)kas savaitę(p=0,52);užgulimu skundėsi 187,iš jų47(25,1%)kasdien,96(51,3%) 2-3k. per savaitę,29(15,5%)kas savaitę (p=0,001); Sieros kamščiaibuvo rasti pas 59(13,9%) respondentus, visi naudoja ausų krapštukus:18(30,5%) kasdien,30(50,8%) 2-3k per savaitę,7(11,9%)kas savaitę,1(1,7%) kas dvi savaites (p=0,68).Auskarusturėjo 262(58,1%) iš jų 240(93,75%) mergaičių ir 16(6,25%) berniukų.96(36,6%) turėjo skundų.Iš jų 49(51%) turėjo ausų ligoms būdingų skundų (p=0,663).Išvados: 1) Dauguma naudoja ausų krapštukus. Ausis taip valo todėl, kad lengva ir patogu, kitobūdo nežino.2) Su ausų priežiūros informacija yra susipažinusi didžioji dalis. Informaciją girdėjęiš tėvų, interneto, gydytojo. Respondentų nuomone informuoti turėtų gydytojai, tėvai. Įpročiuskeis 43,5%, 50,1%-ne.3) Ausų valymo dažnio ir ausų ligoms būdingų simptomų bei sieroskamščių susidarymo koreliacija nėra statistiškai patikimai reikšminga išskyrus ausų užgulimą.Sieros kamščiai susidarė tik tiems, kurie naudojo krapštukus. Auskarų dėvėjimas, ir problemossusijusios su jais, neturi statistiškai patikimai reikšmingos įtakos ausų ligų skundams.Neurosensorinio prikurtimo rizikos veiksnių bei klausos objektyvusir subjektyvus vertinimas prieš ir po gydymoDarbo autorius(-iai): Arnoldas Morozas (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Inga Šatinskienė (VU MF Ausų,nosies, gerklės ir akių ligų klinika).Darbo tikslas: Įvertinti neurosensorinio prikurtimo galimus rizikos veiksnius ir subjektyviusbei objektyvius tyrimo rezultatus prieš ir po gydymoDarbo metodika: Nuo 2012 metų lapkričio mėnesio iki 2013 metų kovo mėnesio VULSK Ausų,nosies, gerklės skyriuje buvo atlikta pacientų, kuriems nustatytas neurosensorinis prikurtimas,anketinė apklausa. Buvo vertinami rizikos veiksniai, galintys įtakoti susirgimo atsiradimą, subjektyvūsbei objektyvūs klausos pokyčiai iki ir po gydymo. Objektyviam vertinimui išnagrinėtosligonių audiogramos gydymo pradžioje ir pabaigoje (toninės audiogramos vidurkis dB(500,1000,2000Hz) ), vertinamas klausos pagerėjimas/pablogėjimas (gydymo efektyvumas).Duomenys apdoroti SPSS 17.0 programa. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingi, kai p