Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

(naudojant Rodaminą 6G kaip etaloną), ir ilgu tamsiniu stabilumu (kvantinių taškų tirpalas išlikostabilus ilgiau nei dvi savaites). Fotostabilumo tyrimai parodė, jog glutationu dengtos kadmioselenido nanodalelės pasižymi dideliu fotostabilumu ir iškrinta į nuosėdas pasiekus 140J/cm2 apšvitos dozę (λex = 370 nm). Tyrimo metu buvo pastebėti keli vykstantys procesai:1) kvantinio taško dangalo ardymas; 2) kvantinių taškų irimas ir agreagacija. Inkubavus pelėshepatomos ląsteles KT, po vienos valandos buvo stebimas jų susikaupimas ląstelėse, pastebėtijų morfologijos pokyčiai (ląstelės suapvalėja, matomi jų plazminės membranos pokyčiai). Praėjusketurioms valandoms nuo inkubacijos pradžios, kvantiniai taškai pasklinda ląstelės citoplazmoje.Praėjus 24 valandoms matoma daug negyvų vėžinių ląstelių. Atliekant biosintezėseksperimentus, dvi vėžinių (HpG2 ir MDA–MB–231) ir viena kontrolinė ląstelių linijos buvo inkubuotospagrindiniais prekursoriais naudojamais KT sintezėje (kadmio ir seleno druskomis).Praėjus 24 valandoms nuo inkubacijos pradžios, vėžinėse ląstelėse buvo pastebėta intensyvesnėfotoliuminescencija lyginant šias linijas su kontrolinėmis ląstelėmis. Šios liuminescencijossmailė sutapo su vandenyje susintetintų KT fotoliuminescencijos juostos maksimumu. Tai rodo,kad vėžinės ląstelės geba sintetinti KT iš kadmio ir seleno prekursorių, naudojamų vandeninėjenanodalelių sintezėje.Išvados: Vandeninėje terpėje susintetinti kvantiniai taškai pasižymėjo aukštu kvantiniu našumu(23 %), monodispersiškumu, koloidiniu bei optinių savybių stabilumu. Pasitelkiant vėžinėseląstelėse vykstančius procesus buvo susintetinti KT pasižymintis tokiomis pačiomis optinėmissavybėmis, kaip ir vandeninėje terpėje sintetintos nanodalelės. Ši biosintezė gali atvertinaujas galimybes kovoje su vėžiu, tačiau tolimesni cititoksiškumo tyrimai turi būti atlikti norintpritaikyti kvantinius taškus vėžinių ląstelių vaizdinime ir terapijoje in vivo.Doksorubicino citotoksiškumo tyrimas žmogaus kiaušidžių vėžioląstelių linijoje A2780Darbo autorius(-iai): Inga Zemleckaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Vita Pašukonienė (VU Onkologijos Institutas), Agata Mlynska (VUOnkologijos Institutas).Darbo tikslas: Įvertinti doksorubicino poveikį žmogaus kiaušidžių vėžio ląstelių linijos A2780gyvybingumui.Darbo metodika: VU OI Imunologijos laboratorijoje atliktas eksperimentinis tyrimas, kuriometu įvertintas doksorubicino citotoksiškumas kiaušidžių vėžio ląstelių linijoje A2780. Ląstelėsbuvo paveiktos penkiomis skirtingomis doksorubicino koncentracijomis (0,005 - 5 µg/ml)skirtingą laiko tarpą (1 val., 24 val., 48 val., 72 val.). Ląstelių gyvybingumas įvertintas naudojantCCK-8 gyvybingumo nustatymo rinkinį. Atlikti keturi pakartojimai. Gauti duomenys statistiškaiapdoroti MS Office Excel 2007 programa.Rezultatai: Veikiant ląsteles pasirinktomis doksorubicino koncentracijomis trumpą laiką (1val.) vaisto poveikis ląstelių gyvybingumui neišryškėjo. Vaisto poveikis ląstelių gyvybingumuiatsirado po 24 val. veikiant 0,5-5 µg/ml doksorubicino koncentracijomis. Ryškiausias vaistocitotoksinis poveikis stebėtas po 72 val.. Veikiant ląsteles didžiausia naudota doksorubicinokoncentracija (5 µg/ml), nustatytas statistiškai reikšmingas (p0.05).156