Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

statyti po fiksacijos Ilizarovo ir AO aparatais, atitinkamai 20,5% ir 12,1%. Statistiškai patikimųskirtumų tarp atskirų sukėlėjų ir jų ryšio su fiksacijos metodais nerasta. Pacientai, kurie VšĮRVUL dėl OM kreipiasi pirmą kartą, jau anksčiau vidutiniškai kreipėsi ir gydėsi kitose įstaigose2,19±2,4 karto, pakartotinai į VšĮ RVUL atvykusių pacientų ankstesnis hospitalizacijų vidurkisbuvo 4,42±3,4.Išvados: 1. Vyrai ilgųjų kaulų osteomielitu serga dažniau, nei moterys, dažniausia ligos formaabiems lytims – pooperacinis osteomielitas. 2. Lėtinį osteomielitą turintys pacientai gydomi ilgiausiaiir hospitalizuojami dažniau, nei pooperacinį osteomielitą turintys pacientai. 3. Yra tendencija,kad po fiksacijos AO aparatu bakterinė infekcija buvo išskirta rečiau, nei po fiksacijosIlizarovo aparatu, intrameduline vinimi ar ekstramedulinėmis plokštelėmis. 4.Jei pacientai į VšĮRVUL kreipėsi dėl osteomielito pirmą kartą, jie toliau ir gydėsi toje pačioje gydymo įstaigoje.UROLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Karolis Čekas, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: doc. Arūnas Želvys VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijosklinikaŠlapimtakio viršutinio trečdalio akmenų gydymas ekstrakorporinesmūginės bangos litotripsija remiantis akmenų chemine sudėtimiir radiologiniu tankiuDarbo autorius(-iai): Karolis Čekas (6 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Arūnas Želvys (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijosklinika).Darbo tikslas: Įvertinti su kokia chemine sudėtimi ir radiologiniu tankiu atliekant ekstrakorporinęsmūginės bangos litotripsiją (ESBL) skyla šlapimtakio viršutinio trečdalio akmenys.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 56 pacientų, kuriems 2010-2012 metais Vilniausuniversiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ Urologijos centre dėl šlapimtakio viršutinio trečdalioakmenų buvo atlikta ekstrakorporinė smūginės bangos litotripsija, duomenų analizė. Išgrupės atrinkta 15 pacientų, kuriems VU fizikos fakultete infraraudonųjų spindulių spektroskopijos,Fourier transformacijos metodu buvo nustatyta akmenų cheminė sudėtis ir 12 - radiologinistankis (įvertintas Hounsfield vienetais - HU pagal nekontrastinės kompiuterinės tomografijosduomenis). Pagal vyraujančią cheminę sudėtį akmenys suskirstyti į turinčius kalcio (11),fosfatus (3) ir grynos šlapimo rūgšties (1). Vertinti duomenys: pacientų amžius, lytis, akmenųcheminė sudėtis, tankisbei jų pokyčiai po ESBL. Statistinei duomenų analizei naudota MicrosoftExcel 2007 programa.Rezultatai: Tiriamąją grupę sudarė 20 vyrų (74%) ir 7 moterys (26%), vidutinis amžius51,9±12,4 metai. Po ESBL kalcio turinčioje grupėje akmenys suskilo 1(9%) pacientui, neskilo10 (91%), fosfatiniai ir grynos šlapimo rūgšties - skilo visiems, p=0,004. Radiologinis tankisskilusių (566,9±238,4 HU) ir neskilusių (630,4±259,5 HU) akmenų grupėse statistiškai reikšmingainesiskyrė p=0,59.Išvados: Statistiškai reikšmingai dažniau skyla akmenys, kuriuose vyrauja fosfatinė arba šlapimorūgšties sudėtis, neskyla turintiems kalcio oksalato monohidratą. Iš akmenų radiologiniotankio spręsti apie ESBL sėkmingumą negalime.235