Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

maža ir normalia koncentracija buvo apylygiai. 5. Inkstų biopsijų imunohictocheminių tyrimųrezultatai didžiąja dalimi buvo C3/Ig teigiami.Požiūris į organų donorystęDarbo autorius(-iai): Miglė Gudynaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Lekt. Laurynas Rimševičius (VULSK Nefrologijos centras).Darbo tikslas: Išsiaiškinti informacijos apie organų donorystę paplitimą, žmonių nuomonęapie organų donorystę.Darbo metodika: Atlikta anketinė apklausa. Joje dalyvavo asmenys 2013 02 01-2013 03 14 užpildęanketą internete www.apklausa.lt. Apklausti buvo 157 asmenys. Tyrimo duomenų statistinėanalizė atlikta SPSS 20.0 programa. Kokybiniams duomenims palyginti naudotas χ2. Skirtumaslaikytas statistiškai reikšmingu, kai p≤0,05.Rezultatai: Anketinėje apklausoje dalyvavo 29 (18,5%) vyrai ir 128 (81,5%) moterys. Jų amžius15-60 metų, mediana 24 metai. Tiriamųjų išsilavinimas: pradinis 1 (0,6%), pagrindinis 6(3,8%), vidurinis 28 (17,8%), aukštesnysis 12 (7,6%), aukštasis 108 (68,8%). Organų donorysteipritaria 144 (94,1%), nepritaria 9 (5,9%) apklaustieji. Apie donorystę daugiausia respondentųsužinojo iš televizijos 119, interneto 104, laikraščių ir žurnalų 99. Su artimaisiaisapie savo požiūrį į organų donorystę kalbėjo 83 (52,9%), nekalbėjo 74 (47,1%). Kas yra donorokortelė žino 113 (72,4%), nežino 43 (27,6%) apklaustieji. Donoro kortelę turi 10 (6,4%), neturi146 (93,6%) respondentai. Daugiau ją turi jaunesni nei 29 metų, nei vyresni (p=0,0291). Daugiausiaapklaustųjų galvoja, kad Lietuvoje transplantuojami organai yra širdis 143, inkstai 139,kepenys 126, ragena 111. 23 (14,8%) asmenys mano, kad gydytojai nesistengs išsaugoti jų gyvybės,jei žinos, kad jie gali tapti donorais, 79 (51%) su tuo nesutinka, o 53 (34,2%) nežino. Mėgintųnusipirkti organą, jei jiems reikėtų 90 (59,2%), nepirktų 62 (40,8%) apklaustieji. Daugiaupirktų vyrai nei moterys (p=0,0304). Jau registruoti organų donorai 10 (6,7%), planuoja tapti86 (57,3%), nenori būti donorais 54 (36%) respondentai. Norėtų, kad jiems būtų atlikta organųtransplantacija, jei reikėtų 145 (94,8%), geriau mirtų, nei priimtų donoro organą 8 (5,2%).Išvados: Didžioji dalis apklaustųjų pritaria organų donorystei. Daugiausia informacijos apiedonorystę gauna iš televizijos, interneto, spaudos. Tik pusė visų respondentų su artimaisiaiskalbėjo apie savo požiūrį į organų donorystę. Iš 54 apklaustųjų, nenorinčių tapti organų donorais,tik 6 atsisakytų donoro organo.Kodėl pacientai neatlieka dializių namuose?Darbo autorius(-iai): Miglė Gudynaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Lekt. Laurynas Rimševičius (VULSK Nefrologijos centras).Darbo tikslas: Išsiaiškinti ar pacientai norėtų dializuotis namuose ir dėl kokių priežasčių pasirinkocentro hemodializę.Darbo metodika: Atlikta hemodializuojamų pacientų VU ligoninės Santariškių klinikų dializiųskyriuje, Utenos ligoninės hemodializių poskyryje ir B. Braun Avitum dializės centre anketinėapklausa. Joje dalyvavo 34 pacientai, 2013 03 užpildę specialiai sudarytą anketą apie namų dializę.Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 20.0 programa.Rezultatai: Apklausta 14 (41,2%) vyrų, 20 (58,8%) moterų. Jų amžius 24-81 metų, mediana 56metai. Tiriamųjų išsilavinimas: pradinis 2 (5,9%), pagrindinis 2 (5,9%), vidurinis 14 (41,2%),aukštesnysis 6 (17,6%), aukštasis 10 (29,4%). Namuose dializuotis norėtų 6 (17,6%) apklaustieji,nenorėtų – 28 (82,4%). Gavo pakankamai informacijos apie dializės būdus 23 (67,6%)116