Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

Vyresnių nei 75 metų sergančių ūminiu miokardo infarktu pacientų,kuriems taikyta trombolizė ir perkutaninė koronarinė intervensija,gydymų palyginimas bei tolimesnių trijų metų analizėDarbo autorius(-iai): Brigita Ona Brazauskaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. dr. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti ūminiu miokardo infarktu (MI) sirgusių pacientų, kuriems atliktatrombolizė su perkutanine koronarine intervencija (PKI) komplikacijas, išeitis ir palyginti jassu pacientų grupe, kuriai atlikta tik PKI.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė pacientų, hospitalizuotų 2000–2010m VULSK dėlūminio miokardo infarkto, duomenų analizė. Atrankos kriterijai: ūminis MI, vyresnis amžius(≥75m). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: I-oji– atlikta trombolizė su PKI; II-oji– tik PKI.Planuojami tirti kintamieji: lytis, amžius, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, buvę MI,gretutinės ligos, komplikacijos ir ligos išeitys. Analizuoti trijų amžiaus grupių išgyvenamumorodikliai (75–79m.,80–84m.,≥85m.).Rezultatai: Ištirti 185 pacientai. 76 (41,1%) vyrai, 109 (58,9%) moterys nuo 75 iki 94metų,amžiaus vidurkis 79,85 (± 3,79) metai. Tiriamieji suskirstyti į grupes pagal taikytą gydymą: I-oji– trombolizė su PKI (84); II-oji – tik PKI (101). MI pirmą kartą sirgo 141 pacientas (76,2%), iš jų73-ims (51,77%) taikyta trombolizė su PKI. Tiriant pacientus pagal Killip klasių pasiskirstymą,daugausiai tiriamųjų priklausė N-I klasei (61,1%), mažiausiai N-III klasei (1,6%). Pacientų, priskirtųII, III ir IV Killip klasei, mirštamumo rodikliai buvo didesni nei pacientų, kurie neturėjoširdies nepakankamumo požymių (p