Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

proc.). Laiko nuo LCVH diagnozės iki KLK išsivystymo mediana 53 mėnesiai . Kepenų cirozė sutrombocitopenija (mediana 103 x109/l) diagnozuota daugumai 56 (94,9 proc.) pacientų. Kepenųfunkcinis nepakankamumas Child A-B (6,9±1,9 balai), MELD 10,9±3,1. Portinė hipertenzijadiagnozuota ne visiems: stemplės varikozių nerasta 31(52,55 proc.), nedidelės (F1) varikozės- 8(13,6 proc.), vidutinės (F2)- 15(25,4 proc) ir didelės (F3) - 4(6,8 proc.) pacientams. Ascitasstebėtas 29(49,25 proc.) pacientams. Literatūroje cukrinis diabetas (arba hiperglikemija) įvardijamas,kaip KLK predisponuojantis veiksnys, mūsų tiriamųjų tarpe stebėtas 22(37,2 proc.)pacientams. AFP padidėjimas (mediana 22,5 ng/ml) atitiko literatūros duomenis (>20 ng/ml).Priešvirusinis gydymas buvo skirtas 34(57,6 proc.), tačiau stabilus virusologinis atsakas pasiektastik 4(6,8 proc.) pacientams. Įvertinti ir kiti galimi KLK predisponuojantys veiksniai: AST106±69 U/l, ALT 81±47,9 U/l; AST ir ALT santykis (AAR) 1,5±0,9; APRI mediana 2,4; FIB-4 mediana7,4. Literatūros duomenimis šių rodiklių mažiausios ribinės, KLK išsivystymo riziką didinančios,vertės patenka į mūsų atliktų stebėjimų įverčių intervalus: AST ≥45 U/l, ALT ≥45 U/l;AAR >1; APRI ≥1,5; FIB-4 >3,25. Vienintelis uždegiminis neutrofilų ir limfocitų santykio (NLR)rodiklis buvo mažesnis (2,7±1,9) nei literatūros duomenimis tikėtinas, KLK riziką didinantis,NLR >4 įvertis.Išvados: Mūsų analizės duomenys atitinka literatūroje aprašomus KLK rizikos veiksnius: vyresnisamžius, vyriška lytis, kepenų cirozės diagnozė, cukrinis diabetas ar hiperglikemija, sumažėjęstrombocitų skaičius, padidėjęs AFP, didesnis kepenų pažeidimas (AST, ALT, AST/ALT, APRI,FIB-4 reikšmės). Vienintelis prieštaraujantis literatūros duomenims rezultatas – mažesnės NLRreikšmės.Kraujavimo iš skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų ypatumai,atsižvelgiant į amžių, gretutinių ligų buvimą ir antitromboziniųvaistų vartojimąDarbo autorius(-iai): Pavel Petrik (6 k.), Eglė Navickaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Saulė Brašiškienė (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos irchirurgijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti ir palyginti kraujavimo iš skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų ypatumus,atsižvelgiant į amžių, gretutinių ligų buvimą bei antitrombozinių vaistų vartojimą.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvus 236 ligonių, kuriems 2008-2012 m. dėl įtariamokraujavimo iš skrandžio (SO) ir/ar dvylikapirštės žarnos opų (DŽO) VULSK Hepatologijos, gastroenterologijosir dietologijos centre taikytas endoskopinis gydymas, tyrimas. Vertinta ligoniųdemografiniai duomenys, opaligės ir gastrointestinalinio kraujavimo (GIK) anamnezė, klinikiniaisimptomai, gretutinių ligų (GL) buvimas, antitrombozinių vaistų (ATV) vartojimas, endoskopinisgydymas (EG), opų lokalizacija, pakartotinis kraujavimas, hospitalizavimo trukmė irmirštamumas.Rezultatai: Į tyrimą įtraukti 219 pacientų (153 vyrai, 66 moterys), kurių amžiaus vidurkis61.9 ± 16.3 m. 102 – „vyresni“ (≥ 65 m.), 117 – „jaunesni“ (< 65 m.). „Vyresni“ dažniau turėjoGL (76.5% ir 47.0%, P < 0.001), vartojo ATV (47.1% ir 25.6%, P = 0.001), ilgiau gulėjo ligoninėje(7.4 d. ir 6.3 d., P = 0.014). “Jaunesni” dažniau atvyko su melena (91.5% ir 74.5%,P < 0.001), anemija (92.3% ir 81.4%, P = 0.016), DŽO (53.0% ir 37.3%, P = 0.020), kepenųnepakankamumu (13.7% ir 2.9%, P < 0.005) ir GIK anamnezėje (23.9% ir 11.8%, P < 0.020).Pacientai su DŽO buvo jaunesni, nei su SO (57.6 m. ir 65.0 m., P = 0.001) ar gastroduodeninėmisopomis (GDO) (57.6 m. ir 70.1 m., P = 0.002). DŽO dažniau rasta vyrams, nei SO (79.0% ir63.8%, P = 0.016) ar GDO (79.0% ir 50.0%, P = 0.040). DŽO pacientai, palyginus su SO pacientais,dažniau atvyko su melena (79.0% ir 50.0, P = 0.040), opaligės (41.0% ir 24.8%, P = 0.013)78