Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

duomenų vertinimo algoritmas, pavadintas PDVK algoritmu. Vertinant odos pigmentinius dariniuspagal pigmento pasiskirstymą darinyje ir odos sluoksniuose bei darinio kraujotakos irodos kolageno struktūros pokyčius, dariniai suskirstyti į nepiktybinius apgamus, displaziniusapgamus ir melanomas. Atlikta 149 asmenų (99 moterų ir 50 vyrų) odos pažeidimų analizė.Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 42,7 ± 17,02 metų. Tiriamųjų pigmentiniai odos dariniai buvonuskenuoti AstronClinica SIAscope V prietaisu. Išoperavus darinius atliktas jų histologinis tyrimas.Panaudojus McNemar‘o testą palyginti taikant SIAskopijos vertinimo algoritmą gauti irhistologinio tyrimo duomenys. Atlikti statistinei duomenų analizei panaudotos OpenEPI v3,SPSS v17.0, MS Excel 2010 programos.Rezultatai: Įvertinus SIAskopijos duomenis naudojant PDVK algoritmą nustatyta: 92 (61,7%)nepiktybiniai apgamai, 12 (8,1 %) displazinių apgamų, 45 (30.2 %) melanomos. Histologiniutyrimu patvirtinta: 55 (36,9 %) nepiktybiniai apgamai, 55 (36,9 %) displaziniaiapgamai ir 39 (26,2 %) melanomos. PDVK algoritmo jautrumas tiriant nepiktybinius apgamus– 65,45%, specifiškumas – 40,43%, displazinius apgamus - atitinkamai 7,27% ir91,49%, melanomas – atitinkamai 46,15% ir 75,45%.Naudojant McNemar‘o testą nustatytistatistiškai reikšmingi (p < 0,001) skirtumai tarp nepiktybinių ir displazinių apgamų diagnostikosnaudojant PDVK SIAskopijos vertinimo algoritmą ir histologinį tyrimą. Skirtumasdiagnozuojant melanomas tarp šių metodų nebuvo statistiškai reikšmingas (p = 0,47).Išvados: Mūsų pritaikytas algoritmas vertinti SIAskopijos duomenis gali būti vertingas siekiantneinvaziniu būdu diferencijuoti odos pigmentinius darinius. Tolesni tyrimai, dalyvaujant keliemsekspertams, turi patvirtinti šio algoritmo diagnostinį patikimumą.Vidutinio bendro išgyvenamumo palyginimas, gydant išplitusią inkstųkarcinomą sunitinibu, α-interferonu ir bevacizumabo, α-interferonoderiniuDarbo autorius(-iai): Monika Zdanytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Skaistė Tulytė (VULSK).Darbo tikslas: Tikslas: palyginti atsaką į gydymą, 1, 2 metų ir vidutinį bendrą išgyvenamumą gydantišplitusią inkstų karcinomą sunitinibu, α-interferonu ir bevacizumabu su α-interferonu. Hipotezė:gydant išplitusią inkstų karcinomą sunitinibu daugiau pacientų bus stebimas atsakasį gydymą (stabili liga ir dalinis atsakas), vidutinis bendras išgyvenamumas bus ilgesnis, 1 ir 2metų išgyvenamumas bus didesni nei gydant α-interferonu ar bevacizumabu su α-interferonu.Darbo metodika: VULSK atliktas retrospektyvinis tyrimas, į kurį buvo įtraukta 40 pacientų (14moterų ir 26 vyrai), gydytų dėl išplitusios inkstų karcinomos. Pacientai gydyti naudojant vienąiš trijų vaistų ar jų derinių – sunitinibą, α-interferoną arba bevacizumabą su α-interferonu. Sunitinibubuvo gydyti 25 pacientai, α-interferonu – 9 pacientai, bevacizumabu su α-interferonu –6 pacientai. Analizuotas ir lygintas pacientų atsakas į gydymą pagal RECIST kriterijus, vidutinisbendras išgyvenamumas bei 1 ir 2 metų išgyvenamumas. Duomenys apdoroti programa SPSSStatistics 17.0.Rezultatai: Sunitinibo grupėje atsakas į gydymą nustatytas 60% pacientų (12% pacientų – dalinisatsakas, 48% pacientų – stabili liga), progresuojanti liga – 40% pacientų; α-interferonogrupėje atitinkamai – 78% ir 22%; bevacizumabo su α-interferonu grupėje atitinkamai –33% ir 67%. Vidutinis bendras išgyvenamumas (ribos): sunitinibo grupėje 15 mėn. (5 – 25),α-interferono grupėje 15 mėn. (9 – 21), bevacizumabo su α-interferonu grupėje 7 mėn. (0 – 26).1 metų išgyvenamumas atitinkamai grupėse 52%, 53%, 50%. 2 metų išgyvenamumas atitinkamaigrupėse 25%, 40%, 33%.Išvados: Gydant išplitusią inkstų karcinomą sunitinibu daugiau pacientų buvo nustatytas atsakasį gydymą nei gydant α-interferonu ar bevacizumabu su α-interferonu. Vidutinis bendras151