12.07.2015 Views

Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

sisakė dalyvauti tyrime. Į galutinę analizę pateko 14 tiriamųjų. Vaikų amžius 5 – 18 metų (amžiausvidurkis 11,64±4,4), 10 berniukų, 4 mergaitės. Pirmojo skambučio metu tėvai nurodė,kad vaistus pagal gydytojo nurodytą režimą vartojo 85,7% (n=12) vaikų, 7,1% (n=1) vaistusvartojo kitokiu nei nurodė gydytojas režimu, 7,1% (n=1) vaistų nevartojo iš viso. 64,3% (n=9)apklaustųjų nurodė, kad ligos simptomai susilpnėjo pradėjus vartoti vaistus, 35,7% (n=5)poveikio nestebėjo. Antro skambučio metu vaistus pagal gydytojo nurodymą vartojo 78,6%(n=11) apklaustųjų, kitokiu režimu – 7,1% (n=1), vaistų nevartojo iš viso 14,3% (n=2). Dviejųsavaičių dinamikoje vartojimo režimas nepasikeitė 64,3% (n=9), vartojimo režimas pasikeitė35,7% (n=5). Stebint geriamojo vaisto poveikį dviejų savaičių bėgyje 42,9% (n=6) apklaustųjųnurodė, jog simptomai susilpnėjo, 7,1% (n=1) simptomai suintensyvėjo, 50% (n=7) apklaustųjųsimptomai nekito. Analizuojant paaiškėjo, kad papildomą gydymą šalia paskirto medikamentiniogydymo rinkosi 50% (n=7) apklaustųjų. Iš jų 42,85% (n=3) rinkosi psichoterapiją, 28,57%(n=2) – kineziterapiją ir ergoterapiją bei 28,57% (n=2) – homeopatiją.Išvados: Dauguma tėvų nurodė, jog vaikai vaistus vartoja pagal gydytojo paskirtą režimą ir medikamentiniogydymo efektyvumą vertina teigiamai. Reikalingas sistemingas tėvų konsultavimasdėl gydymo ypatumų atsižvelgiant į tai, kad papildomus gydymo būdus rinkosi net pusėapklaustųjų.Patyčios moksleivių tarpeDarbo autorius(-iai): Viktorija Šapurova (6 k.), Martyna Milieškaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Sigita Lesinskienė (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Ištirti patyčių paplitimą moksleivių tarpe ir jų sąsajas su amžiumi, lytimi, gyvenamąjavieta, tautybe, šeimos padėtimi.Darbo metodika: Darbui panaudoti iš paauglių emocinės sveikatos tyrimo klausimyno išrinktiklausimai, apimantys vaikų amžių, lytį, tautybę, šeimos padėtį, gyvenamąją vietą, patirtas patyčias,mokyklos aplinką bei bendri klausimai apie patyčias. Klausimynai buvo pateikti 19-oje<strong>Vilniaus</strong>, Kelmės, Kaišiadorių ir Molėtų miestų ir rajonų mokyklų. Išdalinti 3858 klausimynai,tinkamai užpildyti ir duomenų analizei panaudoti 3126. Atsakymai analizuoti kompiuterineprograma SPSS v.20. Vidurkių variacijai nustatyti tarp vertinamų požymių ir skirtingų grupiųnaudota dispersinė analizė (ANOVA), skirtumų statistiniam patikimumui įvertinti naudoti 95%pasikliautiniai intervalai.Rezultatai: Anketas užpildė 3126 vaikai, iš kurių 1686 (53.9%) buvo mergaitės ir 1431 (45.8%)berniukai. Vaikų amžius svyravo nuo 12 iki 19 metų, vidurkis 14.81 metų (SD±1.22). Beveiktrečdalis vaikų (28.3% (886)) teigė, kad patyrė patyčias mokykloje, o 10.6% (331) – ne mokykloje.Berniukai dažniau nei mergaitės patyrė patyčias tiek mokykloje (atitinkamai 31.4% (450)ir 28.1% (473), p

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!