Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

Kineziterapeutų ergonomikos žinios ir jų taikymas praktikojeDarbo autorius(-iai): Kristina Kubiliūtė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Teresė Palšytė (VU MF Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugosinstitutas).Darbo tikslas: Įvertinti kineziterapeutų ergonomikos žinias ir jų pritaikymą praktikoje.Darbo metodika: 2013 03 vykdyta anketinė kineziterapeutų apklausa. Apklausti 38 respondentai:25 (65,8%) moterys, 13 (34,2%) vyrų. Apklaustų asmenų amžiaus vidurkis 33 (±9) metai.Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 progama.Rezultatai: 29 (76,3%) apklaustieji savo sveikatą vertina labai gerai ir gerai. 35 (92,1%) kineziterapeutaiyra fiziškai aktyvūs. 9 (23,7%) apklaustieji nurodė, kad yra patyrę traumų darbe.21 (55,3%) kineziterapeutas mano, jog jų darbo krūvis per didelis ir jie priversti nuolat arbadažnai skubėti, kad padarytų darbą. 30 (78,9%) apklaustųjų mano, jog jų darbo vieta yra suprojektuotaneergonomiškai.36 (94,7%) apklaustųjų teigė žinantys ergonomikos principus. 35(92,1%) teigė, kad jais vadovaujasi darbo metu. Dažniausiai negalavimus apklaustieji jautė dėldarbo pozos - 30 (78,9%), pasikartojančių judesių - 26 (68,4%), ligonių perkėlimo - 24 (63,2%),nesinaudojimo pagalbinėmis priemonėmis - 15 (39,5%). Kineziterapeutus dažniausiai varginajuosmens - 36 (94,7%), kaklo - 25 (65,8%), peties - 23 (60,5%) ir riešo - 24 (63,2%) sąnariųskausmai.Išvados: 36 (94,7%) apklaustieji žino ergonomikos principus, tačiau nebuvo nė vieno kineziterapeuto,kuris nėra jautęs su darbo specifika susijusio fizinio diskomforto. Kineziterapeutusdažniausiai vargina juosmens, kaklo, peties ir riešo sąnarių skausmai.Medicinos, kineziterapijos ir ergoterapijos studentų patiriamodiskomforto sąveikaujant su neįgaliais žmonėmis tyrimasDarbo autorius(-iai): Gaudenta Šinkūnaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Sigita Kilkutė (VU MF Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinoskatedra).Darbo tikslas: Įvertinti medicinos, kineziterapijos ir ergoterapijos studentų patiriamo diskomfortosąveikaujant su neįgaliais žmonėmis lygį.Darbo metodika: 2013 metų vasario-kovo mėnesiais konfidencialiai apklausti 361 Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto studentai: 58,7% (N=212) medicinos pirmo-šešto kursų, 29,4%(N=106) kineziterapijos ir 11,9% (N=43) ergoterapijos pirmo-ketvirto kursų studentų. 79,8%(N=288) imties sudarė moterys, 20,2% (N=73) - vyrai, tiriamųjų amžiaus vidurkis 21,46±1,82m.(min=18m., max=29m., moda=22m.(22,8% apklaustųjų)), 85,0% (N=306) buvo kilę iš miesto,15,0% (N=54) - iš kaimo, brolių/seserų turi 81,4% (N=293), neturi 18,6% (N=67). Tiriamiejibuvo vertinti pagal L.Gethingo Sąveikos su neįgaliais žmonėmis skalę (Interaction with disabledpersons scale) (Cronbach‘s α=0,688), A.Megrabiano ir N.Epšteino empatijos klausimyną (A measureof emotional empathy) bei M.Rozenbergo savęs vertinimo skalė (Rosenberg Self-EsteemScale). Sąveikos su neįgaliais žmonėmis skalėje galimos surinktų balų ribos svyruoja nuo 19 iki114. Duomenys (apdoroti SPSS 17.0 versija) laikyti statistiškai patikimais, kai p