Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

mažiausias gydymo rezultatas buvo -4 dB, didžiausias +16 dB. Vidutiniškai pacientams klausapagerėjo 5,14 dB. Įvertinus koreliaciją tarp objektyvaus ir subjektyvaus gydymo vertinimo tarpkinatmųjų yra silpnas ryšys( Pearson koreliacijos koeficientas 0,35), tačiau jis statistiškai nereikšmingas,nes p>0,05.Išvados: Dauguma pacientų subjektyviai vertindami savo klausos būklę teigė, jog ji pagerėjogydymo pabaigoje. Tai parodo ir audiogramų vidurkių rezultatai gydymo pradžioje ir pabaigoje.Dažniausias iš vertintų rizikos veiksnių , galintis įtakoti susirgimo atsiradimą - nesenai buvusiinfekcija.Vaikų vėlyvojo kraujavimo po tonzilektomijos ypatumaiDarbo autorius(-iai): Vaida Matevičiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): med.m.dr. Eglė Gradauskienė (Vaikų ligoninė, VšĮ VUL SK filialas).Darbo tikslas: Palyginti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų kraujavimo po tonzilektomijosypatumus.Darbo metodika: Retrospektyviai išanalizuotos 2007 – 2011m.VUL SK filialo Vaikų ligoninėsVaikų ANG l. skyriuje gydytų pacientų dėl kraujavimo po tonzilektomijos ligos istorijos. Į galutinįtyrimą pateko 82 atvejai. Surinkti pacientų dokumentiniai duomenys, informacija apie įvykusįkraujavimą ir taikytą gydymo metodą.Sudarytos dvi grupės: ikimokyklinio amžiaus vaikų (2-7metų) ir mokyklinio amžiaus vaikų (7-17metų) ir palygintos tarpusavyje. Tyrimo duomenysapdoroti Microsoft Excel ir SPSS 17.0 programomis. Duomenys laikyti statistiškai patikimais,kai p0,05. Pirmą savaitę po tonzilektomijoskraujavo 61%(n=50) vaikų, kiti 39%(n=32) antrą. Ikimokyklinio amžiaus grupėje pirmą savaitękraujavo 57,9%(n=11), o antrą 42,1%(n=8), kitoje grupėje atitinkamai 61,9%(n=39) ir38,1%(n=24);p>0,05. Dažniausiai kraujavo iš dešinės tonzilės nišos 51,2%(n=42),iš kairės –31,7%(n=26),17,1%(n=14) – abiejų tonzilių nišų,p=0,01. Kraujavimas stabdytas pašalinantkrešulį iš potonzilektominės nišos ir spaudžiant vatos tamponu su adrenalinu 59,8%(n=49)pacientų, kitiems 40,2%(n=33)sustabdytas panaudojant elektrokauterį.Palyginus grupes tarpusavyjekraujavimo stabdymo būdai statistiškai nesiskyrė,p>0,05.Pakartotinas kraujavimasstacionare stebėtas 24 pacientams (29,3%),iš kurių 22 buvo mokyklinio amžiaus ir 2 ikimokyklinio,p=0,04.Ikimokyklinio amžiaus pacientų hemoglobino vidurkis buvo 104,50 ± 15,71g/l,mokyklinio amžiaus - 119,94 ± 19,95 g/l,p=0,006.Išvados: 1.Kraujavimas po tonzilektomijos dažnesnis mokyklinio amžiaus vaikams. 2.Ikimokyklinioamžiaus vaikų grupėje dažniau kraujavo berniukai, mokyklinio amžiaus – mergaitės.3.Mokyklinio amžiaus vaikai dažniau kraujavo šaltuoju metų laikotarpiu, ikimokyklinio amžiaus– šiltuoju. 4.Kraujavimas po tozilektomijos abiejose grupėse dažnesnis buvo pirmąją savaitę.5.Pakartotinas kraujavimas stacionare dažnesnis mokyklinio amžiaus vaikų grupėje.164