maža ir normalia koncentracija buvo apylygiai. 5. Inkstų biopsijų imunohictocheminių tyrimųrezultatai didžiąja dalimi buvo C3/Ig teigiami.Požiūris į organų donorystęDarbo autorius(-iai): Miglė Gudynaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Lekt. Laurynas Rimševičius (VULSK Nefrologijos centras).Darbo tikslas: Išsiaiškinti informacijos apie organų donorystę paplitimą, žmonių nuomonęapie organų donorystę.Darbo metodika: Atlikta anketinė apklausa. Joje dalyvavo asmenys 2013 02 01-2013 03 14 užpildęanketą internete www.apklausa.lt. Apklausti buvo 157 asmenys. Tyrimo duomenų statistinėanalizė atlikta SPSS 20.0 programa. Kokybiniams duomenims palyginti naudotas χ2. Skirtumaslaikytas statistiškai reikšmingu, kai p≤0,05.Rezultatai: Anketinėje apklausoje dalyvavo 29 (18,5%) vyrai ir 128 (81,5%) moterys. Jų amžius15-60 metų, mediana 24 metai. Tiriamųjų išsilavinimas: pradinis 1 (0,6%), pagrindinis 6(3,8%), vidurinis 28 (17,8%), aukštesnysis 12 (7,6%), aukštasis 108 (68,8%). Organų donorysteipritaria 144 (94,1%), nepritaria 9 (5,9%) apklaustieji. Apie donorystę daugiausia respondentųsužinojo iš televizijos 119, interneto 104, laikraščių ir žurnalų 99. Su artimaisiaisapie savo požiūrį į organų donorystę kalbėjo 83 (52,9%), nekalbėjo 74 (47,1%). Kas yra donorokortelė žino 113 (72,4%), nežino 43 (27,6%) apklaustieji. Donoro kortelę turi 10 (6,4%), neturi146 (93,6%) respondentai. Daugiau ją turi jaunesni nei 29 metų, nei vyresni (p=0,0291). Daugiausiaapklaustųjų galvoja, kad Lietuvoje transplantuojami organai yra širdis 143, inkstai 139,kepenys 126, ragena 111. 23 (14,8%) asmenys mano, kad gydytojai nesistengs išsaugoti jų gyvybės,jei žinos, kad jie gali tapti donorais, 79 (51%) su tuo nesutinka, o 53 (34,2%) nežino. Mėgintųnusipirkti organą, jei jiems reikėtų 90 (59,2%), nepirktų 62 (40,8%) apklaustieji. Daugiaupirktų vyrai nei moterys (p=0,0304). Jau registruoti organų donorai 10 (6,7%), planuoja tapti86 (57,3%), nenori būti donorais 54 (36%) respondentai. Norėtų, kad jiems būtų atlikta organųtransplantacija, jei reikėtų 145 (94,8%), geriau mirtų, nei priimtų donoro organą 8 (5,2%).Išvados: Didžioji dalis apklaustųjų pritaria organų donorystei. Daugiausia informacijos apiedonorystę gauna iš televizijos, interneto, spaudos. Tik pusė visų respondentų su artimaisiaiskalbėjo apie savo požiūrį į organų donorystę. Iš 54 apklaustųjų, nenorinčių tapti organų donorais,tik 6 atsisakytų donoro organo.Kodėl pacientai neatlieka dializių namuose?Darbo autorius(-iai): Miglė Gudynaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Lekt. Laurynas Rimševičius (VULSK Nefrologijos centras).Darbo tikslas: Išsiaiškinti ar pacientai norėtų dializuotis namuose ir dėl kokių priežasčių pasirinkocentro hemodializę.Darbo metodika: Atlikta hemodializuojamų pacientų VU ligoninės Santariškių klinikų dializiųskyriuje, Utenos ligoninės hemodializių poskyryje ir B. Braun Avitum dializės centre anketinėapklausa. Joje dalyvavo 34 pacientai, 2013 03 užpildę specialiai sudarytą anketą apie namų dializę.Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 20.0 programa.Rezultatai: Apklausta 14 (41,2%) vyrų, 20 (58,8%) moterų. Jų amžius 24-81 metų, mediana 56metai. Tiriamųjų išsilavinimas: pradinis 2 (5,9%), pagrindinis 2 (5,9%), vidurinis 14 (41,2%),aukštesnysis 6 (17,6%), aukštasis 10 (29,4%). Namuose dializuotis norėtų 6 (17,6%) apklaustieji,nenorėtų – 28 (82,4%). Gavo pakankamai informacijos apie dializės būdus 23 (67,6%)116
pacientai, nepakankamai – 11 (32,4%). Informaciją apie dializės galimybes 33 apklaustieji sužinojoiš gydytojo, 3 – iš interneto, 3 – iš medicininės literatūros, 7 – iš žmonių, kuriems taikomadializė. Saugiausia aplinka dializei 16 (47,1%) pacientų yra privatus dializės centras, 14(41,2%) – valstybinis, 4 (11,8%) – vienodai saugu ir dializės centruose, ir namuose. Psichologiškaisunku būtų atlikti dializę pačiam 23 (67,6%) pacientam, nesunku 11 (32,4%). Namuosevietos dializės priemonėms laikyti turėtų 17 (50%), tiek pat neturėtų. Žmogų, kuris padėtųatlikti dializę turėtų 11 apklaustųjų, neturėtų 23. Namuose dializuojantis būna daugiau komplikacijųnei dializės centre, mano 26 (76,5%) pacientai, mažiau komplikacijų namuose – 3(8,8%), vienodas komplikacijų dažnis 5 (14,7%). Hemodializę centre, o ne namuose 13 (38,2%)apklaustųjų pasirinko dėl saugumo, 7 (20,6%) neturi sąlygų dializuotis namuose, 9 (26,5%)pacientams nesiūlė peritoninės dializės, 3 (8,8%) mano, kad dializuotis centre yra patogiau, 2(5,9%) dėl medicininių kontraindikacijų.Išvados: Mažiau nei penktadalis pacientų norėtų dializuotis namuose, tačiau prieš pradedantdializuotis jie nebuvo informuoti apie peritoninės dializės galimybę. Didžioji dalis apklaustųjųmano, kad dializuojantis namuose daugiau komplikacijų nei dializės centre. Daugumai pacientųatrodo saugiausia aplinka dializei ta, kurioje ją atlieka. Daugiau nei pusė pacientų neturi sąlygųatlikti namų dializę (vietos, pagalbininko).Dializuojamų ligonių klinikinių, laboratorinių bei dializės efektyvumorodiklių įvertinimasDarbo autorius(-iai): Agnė Vasilkevičiūtė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. rez. Jurgita Vilčiauskaitė (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika), gyd. Laurynas Rimševičius (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika), doc. dr. Marius Miglinas (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: 1. Palyginti pacientų klinikinius bei laboratorinius rodiklius remiantis Kt/V rodikliu.2. Apskaičiuoti tiriamųjų geros dializės indeksą (GDI) bei palyginti jį skirtingose Kt/Vgrupėse. 3. Įvertinti pacientų savijautos ir dializės adekvatumo vertinimą dešimtbalėje sistemoje(10B), palyginti jį su GDI.Darbo metodika: 2013 m. vasario - kovo mėn. tretinio lygio VULSK Nefrologijos centro Dializiųskyriuje bei privačioje “Baltijos” dializės klinikoje atliktas prospektyvinis tyrimas. Buvotirti visi 58 ambulatoriškai dializuojami ligoniai, kurie sutiko dalyvauti tyrime. Gauti visi analizeireikalingi klinikiniai bei laboratoriniai rodikliai. Apskaičiuotas dializės efektyvumo rodiklisKt/V (naudojant Daugirdo formulę), GDI pagal Agar, tiriamieji patys vertino dializės efektyvumąir savijautą dešimtbalėje sistemoje. Pagal Kt/V tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: Kt/V≥1,3ir Kt/V
- Page 2 and 3:
VILNIAUS UNIVERSITETOMEDICINOS FAKU
- Page 4 and 5:
2012/2013 metais:Draugijos pirminin
- Page 6 and 7:
Mieli Kolegos,Mokslo darbas dažnai
- Page 8 and 9:
• Biomedicininiai tyrimai bei įg
- Page 10 and 11:
• Kraujavimo iš skrandžio ir dv
- Page 12 and 13:
NEONATOLOGIJOS BŪRELIS ...........
- Page 14 and 15:
OTORINOLARINGOLOGIJOS BŪRELIS ....
- Page 16 and 17:
RADIOLOGIJOS BŪRELIS .............
- Page 18 and 19:
• Jonizuoto vandens poveikis žiu
- Page 20 and 21:
(sklandžios eigos LC grupė, konve
- Page 22 and 23:
Darbo metodika: VUL „SK“ atlikt
- Page 24 and 25:
Gastrointestininės stromos navikų
- Page 26 and 27:
vidutinio ir sunkaus laipsnio nelai
- Page 28 and 29:
mų tipas ir lokalizacija, chirurg
- Page 30 and 31:
Darbo tikslas: Palyginti pasėlių
- Page 32 and 33:
Moteriškų lytinių hormonų vyrav
- Page 34 and 35:
sakyme, histologiniame atsakyme ras
- Page 36 and 37:
spontaninio aborto, neišnešiotumo
- Page 38 and 39:
pjūvio ooperacijos būdu 8,5 proc.
- Page 40 and 41:
susijusią gyvenimo kokybę (SSSGK)
- Page 42 and 43:
Nagų lako įtaka deguonies saturac
- Page 44 and 45:
BATHE metodo pritaikymas anesteziol
- Page 46 and 47:
Išvados: Profilaktinis KIAB skyrim
- Page 48 and 49:
Buvo išskirtos 2 ligonių grupes:
- Page 50 and 51:
Cukrinio diabeto įtaka kraujotakos
- Page 52 and 53:
Fontaine) Vilniaus miesto klinikin
- Page 54 and 55:
Dviejų skrandį apjuosiančių reg
- Page 56 and 57:
Skrandį apjuosiančios reguliuojam
- Page 58 and 59:
ir 2009-2012 metų laikotarpiu popu
- Page 60 and 61:
tojimo paplitimo rodiklio vidutinis
- Page 62 and 63:
DERMATOVENEROLOGIJOS BŪRELISBūrel
- Page 64 and 65:
gliutaronitrilui po 15,6 proc.(n=5)
- Page 66 and 67: Rezultatai: Pacientų, sergančių
- Page 68 and 69: viršiumi plintančios melanomos fo
- Page 70 and 71: Sąsajų tarp kasos neuroendokrinin
- Page 72 and 73: 33 (37,5%) dažniausiai pilnas ir 1
- Page 74 and 75: Darbo metodika: Retrospektyviai, pa
- Page 76 and 77: Splenektomijų, atliekamų sergant
- Page 78 and 79: proc.). Laiko nuo LCVH diagnozės i
- Page 80 and 81: Išvados: Mūsų pacientės su iki
- Page 82 and 83: sudėtinėje heterozigotinėje būk
- Page 84 and 85: Slaugos paslaugų poreikis patyrus
- Page 86 and 87: asmenų - 56 (86.2 proc.), pagrindi
- Page 88 and 89: cija dėl ŪMI, įvertinant pacient
- Page 90 and 91: Darbo metodika: Tyrimas buvo atlikt
- Page 92 and 93: Darbo tikslas: Miokardo infarkto (M
- Page 94 and 95: Teisingų ir neteisingų GMP nustat
- Page 96 and 97: Vyrų mirtingumas nuo IŠL 2001-201
- Page 98 and 99: iamieji suskirstyti į dvi grupes:
- Page 100 and 101: ijų. Iš jų buvo atrinkta 85 paci
- Page 102 and 103: MORFOLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmi
- Page 104 and 105: žiurkių embrionų svorių skirtum
- Page 106 and 107: anka: rašymas (98.21%), piešimas
- Page 108 and 109: logijos ir antropologijos katedros
- Page 110 and 111: Ikimokyklinio amžiaus vaikų veido
- Page 112 and 113: Rezultatai: Iš viso buvo išskirta
- Page 114 and 115: mų ir tik 203(didžiojoje) auditor
- Page 118 and 119: mos ir GDI ryšį, gauta silpna, st
- Page 120 and 121: NEONATOLOGIJOS BŪRELISBūrelio pir
- Page 122 and 123: =0,352); be G80 PVL nustatyta 10 (3
- Page 124 and 125: į studiją neįtraukti dėl inform
- Page 126 and 127: nuo galvos smegenų arterijų aneur
- Page 128 and 129: me paveikslėlyje), tačiau skirtum
- Page 130 and 131: Rezultatai: Naviko sukeltas galvos
- Page 132 and 133: Išvados: Neurologo konsultacijos d
- Page 134 and 135: Rezultatai: 1 grupės rezultatai. P
- Page 136 and 137: ortodontinį gydymą baigs iki galo
- Page 138 and 139: (P0,05)Išvados: Savarankiškai aps
- Page 140 and 141: Išvados: Piliarožių šaknų, vai
- Page 142 and 143: patikimai rečiau (29,16%, N=28, p=
- Page 144 and 145: to (M=2.79, SD=1.68) ir penkto (M=2
- Page 146 and 147: Gydymui visiems pacientams buvo ski
- Page 148 and 149: Sausų akių sindromo epidemiologin
- Page 150 and 151: Gyvenamosios vietos bei laikotarpio
- Page 152 and 153: išgyvenamumas α-interferono ir su
- Page 154 and 155: trombocitų, koncentratai buvo pada
- Page 156 and 157: (naudojant Rodaminą 6G kaip etalon
- Page 158 and 159: DNR reparacijos (ERCC1, RRM1) ir an
- Page 160 and 161: ir dvejų metų išgyvenamumo be li
- Page 162 and 163: grupės lygintos pagal gydymo takti
- Page 164 and 165: mažiausias gydymo rezultatas buvo
- Page 166 and 167:
metų“, „Litfarma“, „Norfos
- Page 168 and 169:
PATOLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmin
- Page 170 and 171:
agresyvios B Ne Hodgkin’o limfomo
- Page 172 and 173:
Išvados: Būtina ieškoti ir diegt
- Page 174 and 175:
tyrimo ir laboratorinių tyrimų re
- Page 176 and 177:
picalis, N=1 ir Cryptococcus lauren
- Page 178 and 179:
Darbo tikslas: Remiantis archyvo du
- Page 180 and 181:
lifikacijos. Statistinė analizė a
- Page 182 and 183:
kai neserga epilepsija ar kita lėt
- Page 184 and 185:
Cistine fibroze (CF) sergančių pa
- Page 186 and 187:
16 metų ir jaunesni buvo 19(6,3%),
- Page 188 and 189:
Retų kraujo krešėjimo ligų epid
- Page 190 and 191:
pagal pobūdį - pūlingas. Vidutin
- Page 192 and 193:
grupes. Pirmoje grupėje (23 atveja
- Page 194 and 195:
sorbitoliu - 165 (52,7%). Apklausti
- Page 196 and 197:
mo alkūnės kanale operacinio gydy
- Page 198 and 199:
V piršto sumažėjęs jutimas 23 (
- Page 200 and 201:
Vilniaus universiteto Medicinos fak
- Page 202 and 203:
Išvados: Moterys, lyginant su vyra
- Page 204 and 205:
PSICHOTERAPIJOS BŪRELISBūrelio pi
- Page 206 and 207:
kad pagyvenęs žmogus yra nuo 60m.
- Page 208 and 209:
moterys. Lyginant sergančiųjų š
- Page 210 and 211:
Stuburo degeneracinių pokyčių da
- Page 212 and 213:
Kineziterapeutų ergonomikos žinio
- Page 214 and 215:
Išvados: Moterys, bei aukštesnį
- Page 216 and 217:
du apklausti 47 10,5 - 17,5 amžiau
- Page 218 and 219:
ir 8(23,5%) -labai įtakoja. Tuo ta
- Page 220 and 221:
Išvados: Rūkymas įtakoja didesn
- Page 222 and 223:
amžius svyravo nuo 25 iki 102 met
- Page 224 and 225:
fekcijos (22,07%, n=32), trečioje
- Page 226 and 227:
Išvados: Išanalizavus duomenis nu
- Page 228 and 229:
dalies aiškesnė 9 (12,7%) ir nei
- Page 230 and 231:
antrinės AH priežastys, peršalim
- Page 232 and 233:
Darbo tikslas: Nustatyti metabolini
- Page 234 and 235:
jaus galiai 80% ir reikšmingumo ly
- Page 236 and 237:
Viršutinio šlapimtakio trečdalio
- Page 238 and 239:
sisakė dalyvauti tyrime. Į galuti
- Page 240 and 241:
linkę sportuoti, kad nepriaugtų s
- Page 242 and 243:
tinės paauglių skoliozės. Išnag
- Page 244 and 245:
VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪRELISBūre
- Page 246 and 247:
Rezultatai: 342 (69,2 proc.) studen
- Page 248 and 249:
Rezultatai: 99,2 proc. 8 klasių mo
- Page 250 and 251:
Rezultatai: 96,8 % mokinių turi ga
- Page 252 and 253:
Vilniaus miesto slaugytojų, dirban
- Page 254 and 255:
Išvados: Nustatyta, kad moterys da
- Page 256:
Vilniaus universiteto Medicinos fak