Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

Refrakcijos ydų ryšys su akies ašies ilgiu ir ragenos storiuDarbo autorius(-iai): Inesa Skvarciany (6 k.).Darbo vadovas(-ai): med.m.dr. Saulius Galgauskas (VU MF Ausų, nosies, gerklės ir akių ligųklinika).Darbo tikslas: Nustatyti, ar refrakcijos ydos yra susijusios su akies ašies ilgiu ir ragenos storiu.Darbo metodika: 2012 metų rugsėjo – spalio mėnesiais buvo ištirti 44 VU MF besimokantysstudentai. Visiems buvo išmatuota dešinės akies refrakcija, ragenos storis ir akies ašies ilgis.Analizuojant duomenų koreliaciją buvo laikoma, kad patikimumo koeficientas (p) lygus 0,05.Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 16.0 programa.Rezultatai: Iš 44 tirtų asmenų 34 (77%) buvo trumparegiai, 8 (18%) toliaregiai ir 2 (5%) studentųrefrakcija buvo taisyklinga. Ieškant ryšio tarp refrakcijos ydų ir akies ašies ilgio Pearsonkoreliacijos koeficientas gautas -0,821 (p=0,00), todėl tarp kintamųjų egzistuoja labai stiprusryšys. Tai reiškia, kad ilgėjant akies ašiai, didėja miopijos laipsnis, o didesnis hipermetropijoslaipsnis yra susijęs su trumpesne akies ašimi. Nustatant koreliaciją tarp refrakcijos ydų ir ragenosstorio, Pearson koreliacijos koeficientas gautas 0,37 (silpnas ryšys), tačiau kintamieji statistiškainepriklausomi vienas nuo kito, nes patikimumo koeficientas p>0,05.Išvados: Refrakcijos ydos priklauso nuo akies ašies ilgio, tačiau ryšio su ragenos storiu neturi.Pseudomonas aeruginosa sukeltų ragenos uždegimų klinikiniųatvejų analizėDarbo autorius (-iai): Inesa Skvarciany (6 k.).Darbo vadovas (-ai): Doc. dr. Rimvydas Stanislovas Ašoklis (Vilniaus universiteto Medicinosfakulteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika).Darbo tikslas: Nustatyti ragenos uždegimų, sukeltų P.aeruginosa, predisponuojančius veiksnius,dažniausiai kartu pažeidžiamas kitas akies struktūras, laiką nuo simptomų atsiradimo ikihospitalizacijos. Taip pat išanalizuoti gydymą ir jo rezultatus (hospitalizacijos trukmę, regėjimoaštrumo pokyčius).Darbo metodika: Retrospektyviai tirti VULSK Akių ligų skyriaus pacientai, kuriems 2007-2012metais buvo diagnozuotas P.aeruginosa sukeltas keratitas. Išanalizuotos šių pacientų ligos istorijosir epikrizės. Duomenų analizė atlikta SPSS 16.0 programa.Rezultatai: Nurodytu laikotarpiu P.aeruginosa sukelti keratitai diagnozuoti 8 pacientams. Išjų 5 (62,5%) buvo moterys, 3 (37,5%) - vyrai. Vidutinis ligonių amžius 43 metai. Jauniausiasiš jų buvo 19, vyriausias – 86 metų amžiaus. 7 (87,5%) pacientai buvo hospitalizuoti skubostvarka, 1 (12,5%) – planine tvarka dėl kairės akies ragenos opos gydymo. Trumpiausias hospitalizacijoslaikas buvo 5 dienos, ilgiausias – 31 diena. Vidutinis lovadienių skaičius – 12. Laikasnuo simptomų atsiradimo iki hospitalizacijos svyravo nuo 1 iki 10 dienų. Vidutiniškai – 4 dienos.5 (62,5%) asmenims ragenos uždegimas išsivystė dėl kontaktinių lęšių nešiojimo. Vienasiš pacientų nešiojo „Focus monthly“ kontaktinius lęšius, kitas – „Focus night & day“. Abu šieligoniai juos nešiojo tris paras. Informacijos apie kitų trijų pacientų nešiojamus kontaktiniuslęšius nerasta. Tačiau žinoma, kad vienas iš pacientų maudėsi drumzlinoje kūdroje neišsiėmęskontaktinių lęšių, kitas su kontaktiniais lęšiais maudėsi ežere, buvo pirtyje. 1 (12,5%) iš visų tirtųpacientų ragenos uždegimas išsivystė patektus į akį svetimkūniui (metalo dalelei). 2 (25%)– priežastis nežinoma. Išanalizavus ligos istorijas paaiškėjo, kad be ragenos uždegimo visiemspacientams taip pat buvo pažeista uogena ir junginė. 3 iš pacientų kartu buvo pažeisti ašarųtakai; 1 diagnozuotas voko krašto uždegimas; 2 – vyzdžio užpakalinės sąaugos. Ištyrus pacientųregėjimo aštrumą atvykus ir išvykstant 6 (75%) pacientams jis pagerėjo, 2 (25%) – nepakito.145