Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

(sklandžios eigos LC grupė, konversijų ir komplikacijų grupė). Šiose grupėse buvo vertintipotencialių faktorių ir duomenų (paciento amžius, lytis, gretutinė patologija, buvusios viršutiniopilvo aukšto bei kitos pilvo operacijos anamnezėje, ūminis cholecistitas, cholangitas,biliarinis pankreatitas, C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracija bei leukocitų skaičiusprieš LC, bendro bilirubino koncentracija bei šarminės fosfatazės (ŠF) aktyvumas priešERC, bendrojo tulžies latako plotis ultragarsinio tyrimo metu prieš ERCP ir kt.) įtaką didesniamkomplikacijų ir LC konversijų dažniui, gydant TP-LA dviejų etapų endoskopiniu laparoskopiniumetodu. Statistinei duomenų analizei taikytas logistinės regresijos modelis.Rezultatai: Ištirti 142 pacientai, sergantys TP-LA: 95 moterys (amžius – 75 ± 28 metų) ir 47vyrai (amžius – 74±23 metų). Komplikacijos operacijos metu ir po jos diagnozuotos 15 (10,6%)pacientų, o LC konversija atlikta 11 (7,7%) pacientų. Vienmatės analizės duomenimis, reikšmingikintamieji, susiję su LC komplikacijomis ir konversija buvo padidėjusi CRB koncentracijaprieš LC (šansų santykis [OR], 1,006, 95% pasikliautinasis intervalas [PI], 1,001-1,011 p=0,022 ir OR, 1,006, 95% PI 1,0-1,011, p = 0,049, atitinkamai) ir ŠF padidintas aktyvumas (OR,3,106, 95% PI 1,059-9,133, p = 0,039 ir OR, 1,003, 95% PI 1,001-1,005, p = 0,01, atitinkamai).Ūminio cholecistito diagnozė (OR,3,344, 95% PI 1,096-10,205, p = 0,034) buvo reikšmingaisusijusi tik su LC komplikacijomis. Atliekant daugiamatę analizę, tik ŠF padidintas aktyvumasstatistiškai reikšmingai didino LC komplikacijų ir konversijų, gydant TP-LA, tikimybę (OR 4,22,95 proc. PI – 1,194–14,918, p=0,025 ir OR1,003, 95 proc. PI – 1–1,007, p=0,034, atitinkamai).Išvados: Padidėjusi CRB koncentracija prieš LC bei padidintas ŠF aktyvumas prieš ERC yrareikšmingai susiję su didesniu komplikacijų LC metu ir po jos bei konversijų dažniu. Šių rizikosfaktorių nustatymas prieš planuojamą LC padėtų numatyti operacijos baigtį, pasirengti galimaikonversijai bei prognozuoti komplikuotą LC eigą.Kilpinių ileostomų uždarymo metodikos ir kitų veiksnių įtakakomplikacijų dažniuiDarbo autorius(-iai): Edgaras Smolskas (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Eligijus Poškus (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti įvairių faktorių įtaką pooperacinių komplikacijų dažniui po kilpiniųileostomų uždarymo operacijų.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas 111 pacientų, kuriems VUL SK Pilvochirurgijos centre 2003-2012 metų laikotarpiu buvo atlikta ileostomos uždarymo operacija.Tyrimui atrinkti pacientai, kuriems ileostomos uždarymo metu nebuvo atliktos papildomosmanipuliacijos. Analizuota lyties, amžiaus, trukmės nuo ileostomos suformavimoiki jos uždarymo, operacijos trukmės ir tipo, operavusio gydytojo patirties įtaka komplikacijųpasireiškimo dažniui. Operavusio chirurgo patirties aspektas nagrinėtas atsižvelgiant,jog vienas chirurgas atliko trečdalį visų ilesotomos uždarymo operacijų.Tyrimuipanaudota duomenų analizės IBM SPSS Statistics 20 programa. Duomenų statistinis reikšmingumasvertintas Pearson‘s Chi-square, Fisher exact bei Independent-Samples T-testais.Rezultatai: Iš 111 pacientų 22 (19.8%) turėjo pooperacinių komplikacijų dėl kurių 1 (0.9%)ligonis mirė. Tiriamųjų grupėje buvo 36 moterys (32,4%) bei 75 vyrai (67,6%). Vidutinismoterų amžius buvo 61 m. (SD. ±12.24), vyrų 58 m. (SD. ±14.77). Komplikacijų pasiskirstymoatsižvelgiant į nagrinėtus aspektus rezultatai: pasiskirstymas pagal lytį: vyrai 17(22.7 %) / moterys 5 (13.9 %) p=0.277, pagal amžių: ≤ 60 metų 11 (22.0 %) / > 60 metų11 (18.0 %) p=0.602, pagal trukmę nuo kilpinės ileostomos suformavimo iki jos uždarymo:iki 12 savaičių 6 (20.0 %) / 12 - 24 savaičių bėgyje 9 (19.6 %) / daugiau kaip po 24 savaičių7 (20.0 %) p=0.998, pagal operacijos tipą: po ileostomos uždarymo su rezekcija - 6 (15.420