Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

ligoniai, kuriems nebuvo nustatyta hospitalinė infekcija ir ligoniai, kuriems ligos eiga komplikavosihospitaline infekcija RITS.Rezultatai: Dažnesnė hospitalinė infekcija buvo stebima ligoniams, kuriems buvo nustatytasdidesnis kasos nekrozės plotas(nekrozės plotas>50%,p-0,003). Ligonių grupėje,kurių gydymo eiga komplikavosi hospitaline infekcija, ligoniai turėjo mažesnįhematokritą(Ht-38,6846±8,38932 vs. 35,2513±9,17274,p-0,000), žymiai didesnįsisteminį uždegiminį atsaką(CRB- 292,5527±107,54279 vs. 335,3727±105,17508,p-0,004),blogesnę kvėpavimo(PaO2-48,1172±11,65211 vs. 40,7529±10,8152,p-0,039), krešėjimosistemos(sPA-62,7849±23,581 vs. 45,0826±18,1909, p-0,000, PLT- 176,9191±119,041vs.127,2471±88,742, p0,001) ir inkstų funkciją(vertinant kreatininą(p-0,000) bei šlapalą (p-0,000)). Hospitalinės infekcijos dažnis buvo didesnis operuotų ligonių tarpe(p-0,000) bei ligoniams,kuriems buvo atlikta daugiau revizijų(p-0,000).Išvados: Kasos nekrozės plotas, inkstų, krešėjimo ir kvėpavimo sistemos nepakankamumasir atlikta operacija bei atliktų revizijų skaičius yra pagrindiniai didesnį hospitalinės infekcijosdažnį lemiantys rizikos veiksniai.Ligonių, sergančių ūminiu sunkiu nekroziniu pankreatitu, mirštamumorizikos veiksniai reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.Darbo autorius(-iai): Nadia Ščupakova (5 k.), Jurij Šabliauskas (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. lektorius Mindaugas Šerpytis (Vilniaus universitetas, Anesteziologijosir reanimatologijos klinika).Darbo tikslas: Nustatyti ligonių, sergančių ūminiu sunkiu nekroziniu pankreatitu, mirštamumorizikos veiksnius RITS.Darbo metodika: Retrospektyvinis tyrimas atliktas VšĮ VUL SK Anesteziologijos, intensyviosterapijos ir skausmo gydymo centre. Išnagrinėtos 216 ligonių, kuriems buvo diagnozuotas ūminissunkus pankreatitas, elektroninės ligos istorijos. Vertinti laboratoriniai kraujo tyrimai, atliktiper 24 atvykimo į RITS valandas, tyrimai, atlikti po 72 val. gydymo RITS ir blogiausi tyrimaiper visą gulėjimo VUL SK laiką: albumino, laktato, kreatinino, šlapalo, kalcio, fibrinogeno, protrombinoaktyvumo, bilirubino, CRB, prokalcitonino koncentracija kraujyje, lipazės, amilazės,ASAT ir ALAT aktyvumas kraujyje, leukocitų bei jų jaunų formų, trombocitų kiekis, hematokritas,hemoglobinas bei kraujo rūgščių- šarmų pusiausvyros rodikliai. Vertinti ligonių demografiniaiduomenys, organų funkcija, kasos nekrozės plotas, operacija, jos atlikimo data, revizijųskaičius, hospitalinės infekcijos dažnis. Ligoniai suskirstyti į dvi grupes: mirę ar iškelti iš RITS.Rezultatai: Mirusių ligonių grupėje ligoniai turėjo sunkesnį uždegiminį atsaką, vertinantleukocitų (25±12,1 vs. 21±9,4 x 109/L, p=0,011) ir jaunų formų skaičių (42±12 vs. 28±14%,p