12 tomas, Nr. 4 - Medicinos teorija ir praktika

moksliniai tyrimai
ĮVADAS
Galvos smegenų insulto (GSI) rizika vyresniems nei
75 metų ligoniams, sergantiems simptomine didelio
laipsnio vidinės miego arterijos (VMA) stenoze, yra
daug didesnė nei jaunesniems ligoniams ar ligoniams,
sergantiems mažesnio laipsnio miego arterijos stenoze
[1]. Vidinės miego arterijos endarterektomija (VMAE),
perspėjant GSI, yra gerokai veiksmingesnė gydymo
priemonė už gydymą vaistais, o operacijos nauda yra
didesnė senyvo amžiaus ligoniams nei jaunesniems [2,
3]. Tačiau VMAE vyresnio amžiaus asmenims dažnai
siejama su padidėjusia mirties rizika ir dėl to neretai
vengiama operuoti senyvo amžiaus ligonius [4, 5, 6,
7]. Tuo tarpu ne visi autoriai sutinka su tokia nuomone.
Keletas mokslinių tyrimų pateikė priešingus rezultatus.
Jie nenustatė padidėjusios VMAE rizikos senyvo
amžiaus žmonėms, netgi priešingai, pagyvenusių žmonių
komplikacijų skaičius buvo mažesnis nei jaunesnių
ligonių [1, 8, 9]. Taigi rezultatų įvairovė rodo, kad
ligonio amžiaus ir VMAE komplikacijų ryšys yra ne
visai aiškus.
Darbo tikslas – įvertinti senyvo amžiaus ligonių vidinės
miego arterijos endarterektomijos rezultatus, išsiaiškinti,
ar solidus jų amžius (75 metai ir daugiau)
yra operacijos rizikos veiksnys ir kuo skiriasi senyvo
amžiaus ligonių klinikiniai, angiografijos ir operacijos
duomenys nuo jaunesnio amžiaus ligonių.
LIGONIAI IR METODAI
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės
Angiochirurgijos skyriuje per 1995 – 2005 metų
laikotarpį padarytos 707 VMAE, iš jų 98 ligoniams
(14 proc.), kurių amžius buvo 75 metai ir vyresni.
Visi ligoniai iki operacijos buvo sąmoningi (pagal
Glazgo skalę 15 balų), be smegenų edemos požymių,
stabilios arba gerėjančios neurologinės būklės. Visiems
ligoniams, išskyrus keturis, VMAE atlikta bendros
anestezijos sąlygomis. Vidutinė anestezijos trukmė
neviršijo 3 val., o operacijos – ne daugiau kaip 2 val.
Operacijos metu smegenų kraujotaka kontroliuota
naudojant transkranijinį doplerį. Tais atvejais, kai ligoniai
netoleravo VMA užspaudimo, jie operuoti su vidiniu
šuntu. Ligoniai pirmą parą po operacijos gydyti
intensyvios terapijos skyriuje. Čia visiems ligoniams
buvo užrašyta EKG, o atsiradus skausmams krūtinėje
ar naujiems pakitimams EKG, atliktas troponino mėginys.
Atskirai analizavome visus miokardo infarkto
atvejus. Po operacijos ligoniai stebėti ne ilgiau kaip
savaitę, tačiau įvykus komplikacijai, jie buvo stebimi
iki komplikacijos išnykimo ar būklės stabilizacijos. Li-
gonių neurologinę būklę prieš ir po operacijos vertino
neurologas. Prireikus, buvo kartojamas ultragarsinis
dvigubas skenavimas, angiografija ir galvos kompiuterinė
tomografija. Galutiniai mūsų analizės rezultatai
rodo, kad buvo operacijos komplikacijų, kurioms priskyrėme
mirtis ir naujus insultus.
Ligoniai suskirstyti į dvi grupes pagal amžių: I grupę
(n= 98) sudarė ligoniai, kurių amžius buvo 75 metai ir
daugiau, II grupę (n= 609) – ligoniai, kuriems buvo
mažiau nei 75 metai. Prieš operaciją vertinti visų ligonių
demografiniai rodikliai, taip pat galvos smegenų
insulto rizikos veiksniai: arterinė hipertenzija (AH),
rūkymas, vainikinių arterijų liga (VAL), periferinių arterijų
okliuzinė liga (PAOL), cukrinis diabetas (CD),
kraujo lipidai. Atsižvelgdami į neurologinę simptomatiką,
ligonius suskirstėme į simptominius ir besimptomius.
Simptominių grupę sudarė ligoniai, kurie sirgo
GSI ar praeinančiu smegenų išemijos priepuoliu operuojamos
miego arterijos baseine. Besimptomių grupei
priskyrėme ligonius, neturėjusių skundų ir židininių
smegenų kraujotakos sutrikimo simptomų, kurie
atitiktų operuojamos miego arterijos baseiną. Atskirai
vertinome operuotos ir priešingos pusės VMA stenozės
dydį, o operacijos metu – laikino šunto poreikį ir
miego arterijos plokštelės struktūrą.
STATISTINĖ ANALIZĖ. Duomenys buvo surinkti pagal
iš anksto sudarytą programą ir kaupti kompiuterinėje
duomenų bazėje (MS Excel). Mažoms ligonių grupėms
palyginti naudotasi Fišerio tiksliuoju kriterijumi.Visais
atvejais statistiškai reikšmingas lygmuo buvo mažiau
kaip 0,05.
REZULTATAI
Per vienuolikos metų laikotarpį senyvo amžiaus ligonių
VMAE skaičius svyravo nuo 6 proc. iki 25 proc.
per metus. Per paskutinius ketverius metus išryškėjo
endarterektomijų augimo tendencija vyresnio amžiaus
žmonėms (1 pav.). Daugiausia išoperuota 75 – 79 m.
amžiaus ligonių (76 proc.), 20 ligonių amžius buvo
80 – 84 m., keturi ligoniai buvo vyresni nei 84 metų.
Vyrų operuota 61 proc., moterų 39 proc. (1 lentelė).
Vyresnių nei 75 metų moterų buvo statistiškai patikimai
daugiau operuota nei moterų iki 75 metų amžiaus
(p