12 tomas, Nr. 4 - Medicinos teorija ir praktika
12 tomas, Nr. 4 - Medicinos teorija ir praktika
12 tomas, Nr. 4 - Medicinos teorija ir praktika
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
moksliniai tyrimai<br />
turėjo būti mažiausiai dvi savaitės. Jeigu depresija<br />
pas<strong>ir</strong>eikšdavo tuo pačiu metų laiku (pavyzdžiui,<br />
tik rudenį arba tik pavasarį), ligos eiga buvo kvalifikuojama<br />
kaip reguliari. Kai nuotaika blogėjo nepriklausomai<br />
nuo metų laiko, buvo konstatuojamas<br />
nereguliarus ligos eigos tipas. Esant continua eigai<br />
buvo stebima nenutrūkstamos depresijos <strong>ir</strong> manijos<br />
būsenų kaita. Kai kuriais atvejais depresijos struktūroje<br />
buvo konstatuojami cerebrinės patologijos požymiai,<br />
kurie reiškėsi pažinimo funkcijų, sensoriumo<br />
procesų sutrikimais. P<strong>ir</strong>moje grupėje 58 proc.,<br />
antroje – 62 proc. atvejais depresija buvo iš dalies<br />
išprovokuota situacijų. Darbo tikslas lėmė gydymo<br />
taktiką, kuri visų p<strong>ir</strong>ma reikalavo vienodos terapijos.<br />
Tie pacientai, kuriems teko pakeisti iš pradžių<br />
pask<strong>ir</strong>tą antidepresantą, nebuvo įtraukti į tyrimą.<br />
Ligoniai buvo gydomi arba citalopramu (20 – 60<br />
mg/parą), arba m<strong>ir</strong>tazapinu (30 – 45 mg/parą). Citalopramo<br />
pas<strong>ir</strong>inkimą lėmė vyraujantys depresijos<br />
struktūroje panikos sutrikimai, obsesiniai kompulsiniai<br />
sutrikimai, socialinė fobija; m<strong>ir</strong>tazapiną – ryški<br />
insomnija. Citalopramas buvo vartojamas 20 mg<br />
doze vieną kartą per parą (ryte). Kai kuriais atvejais,<br />
atsižvelgiant į paciento būseną, depresijos sunkumą,<br />
dozė pamažu (kas savaitę po 20 mg) didinta<br />
iki 40 – 60 mg. M<strong>ir</strong>tazapino pradinė dozė buvo 30<br />
mg, jis sk<strong>ir</strong>tas vieną kartą per parą (vakare). Pavieniais<br />
atvejais, esant sunkiai, užsitęsusiai depresijai,<br />
po savaitės dozė didinta iki 45 mg. Pagal antidepresanto<br />
pas<strong>ir</strong>inkimą grupės nedaug skyrėsi. P<strong>ir</strong>moje<br />
grupėje citalopramas buvo sk<strong>ir</strong>tas 9 (47 proc.), m<strong>ir</strong>tazapinas<br />
– 10 (53 proc.) pacientų. Antroje grupėje<br />
citalopramą vartojo 20 (54 proc.), m<strong>ir</strong>tazapiną – 17<br />
(46 proc.) ligonių. Visas t<strong>ir</strong>iamųjų masyvas buvo<br />
susk<strong>ir</strong>stytas į dvi grupes. P<strong>ir</strong>mą grupę sudarė 19<br />
pacientų, kuriems antidepresantas esant sinusinei<br />
tachikardijai buvo derinamas su β-adrenoblokatoriumi<br />
propranololiu (nuo 40 iki 80 mg/parą, vidutinė<br />
dozė 57,9±3,4 mg/parą). Antros grupės 37 pacientams<br />
propranololis nebuvo sk<strong>ir</strong>iamas. Pradinė<br />
ligonių grupių charakteristika pristatyta 1 lentelėje.<br />
Pagal pagrindinius klinikinius demografinius požymius<br />
grupės statistiškai reikšmingai nesiskyrė, išskyrus<br />
amžių. P<strong>ir</strong>mosios grupės pacientai buvo kiek<br />
vyresnio amžiaus (p
Change language