12 tomas, Nr. 4 - Medicinos teorija ir praktika
12 tomas, Nr. 4 - Medicinos teorija ir praktika
12 tomas, Nr. 4 - Medicinos teorija ir praktika
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
naujienos <strong>ir</strong> ávykiai<br />
ATRISINO VEIKSMINGUMAS IR TOLERAVIMAS GYDANT<br />
DEGENERACINIUS IR UŽDEGIMINIUS SĄNARIŲ NEGALAVIMUS<br />
EFFICACY AND TOLERANCE OF ATRISIN IN DEGENERATIVE<br />
AND INFLAMATORY JOINT DISORDERS<br />
M.T. SOHAIL 1 , M.I. CHAUDRY 2 , M.K. USMAN 3 , T. MIAN 4 IR M.N. ISHAQ 5<br />
1 Postgraduate Medical InstituteService Hospital, Lahore, Pakistan<br />
2 Medical Tower, Kinna<strong>ir</strong>d College, Lahore, Pakistan<br />
3 Usman Medical Centre, Lahore, Pakistan<br />
4 New Ellahi Park Misri Shah, Lahore, Paistan<br />
5 Combined Military Hospital, Lahore, Pakistan<br />
Du mėnesius vykusio atsitiktinio, daugiacentrio klinikinio<br />
tyrimo metu buvo vertinamas augalinio produkto<br />
atrisino veiksmingumas <strong>ir</strong> toleravimas gydant<br />
osteoartritą <strong>ir</strong> reumatoidinį artritą. Tyrime dalyvavo 65<br />
pacientai (31 vyras, 34 moterys). Skausmo <strong>ir</strong> funkcinio<br />
sutrikimo vertinimas buvo žymimas 10 cm horizontalioje<br />
vizualinėje analoginėje skalėje (VAS). Osteoartrito<br />
sunkumas buvo vertinamas pagal Lequesne indeksą.<br />
Spontaninis skausmas labai sumažėjo. Tuo pat metu<br />
buvo pastebimas <strong>ir</strong> progresyvus bei didelis Lequesne<br />
funkcinio koeficiento sumažėjimas. Tyrimo pabaigoje<br />
atrisiną vartojantiems pacientams reikėjo mažiau<br />
NVNU.<br />
Pacientai gerai toleravo atrisiną, šalutinio poveikio<br />
š<strong>ir</strong>dies kraujagyslėms ar skrandžiui pastebėta nebuvo.<br />
Pacientai buvo itin patenkinti savijauta <strong>ir</strong> būkle.<br />
Autorinės teisės priklauso John Wiley & Sons, LTD.<br />
2005.<br />
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: augalinis produktas, efektyvumas,<br />
simptominis pagerėjimas, artritas, osteoartritas,<br />
atrisinas, atsitiktinis daugiacentris klinikinis tyrimas.<br />
ĮVADAS<br />
Osteoartritas yra labai dažna reumatinė liga, pas<strong>ir</strong>eiškianti<br />
skausmu, uždegimu <strong>ir</strong> sumažėjusiu pacientų<br />
funkcionalumu. Apie 80 proc. vyresnių nei 70 metų<br />
amžiaus pacientų kenčia nuo šios ligos. Osteoartrito<br />
patogenezės p<strong>ir</strong>minis procesas yra organizmo atsparumo<br />
sumažėjimas, nulemiantis sąnario kremzlės<br />
degeneraciją. Laikui bėgant skausmas <strong>ir</strong> sustingimas<br />
sustiprėja, todėl apribojamos judėjimo galimybės <strong>ir</strong><br />
ats<strong>ir</strong>anda sąnarių deformacija. Tiek osteoartrito, tiek<br />
reumatoidinio artrito gydymas yra nukreiptas į simptominį<br />
skausmo bei uždegimo sumažinimą. Neste-<br />
roidiniai vaistai nuo uždegimo veiksmingai malšina<br />
šiuos simptomus, tačiau ilgalaikis jų vartojimas sukelia<br />
problemų dėl šalutinio poveikio: gastritas, opos, žalingas<br />
poveikis inkstams <strong>ir</strong> t.t. (Unsworth et al., 1987)<br />
Klinikinėje praktikoje kai kurie šių šalutinių poveikių<br />
yra itin svarbūs <strong>ir</strong> gali sukelti pavojų paciento gyvybei<br />
(Amstrong <strong>ir</strong> Glower, 1987). Šalia šių greitai veikiančių<br />
vaistų buvo sukurta nauja grupė COX2 inhibitiorių,<br />
kurie turi palygint mažesnį šalutinį poveikį.<br />
Velnio nagas arba svyrantysis harpagofitas (Harpagophytum<br />
procumbens D.C) yra daugiametis Pietų<br />
Afrikos augalas, augantis išsk<strong>ir</strong>tinai tik Kalahari regione.<br />
Jo antrinės šaknys yra plačiai naudojamos Europoje<br />
reumatinėms ligoms gydyti. Atliekama daug antiuždegiminio<br />
<strong>ir</strong> analgetinio jo poveikio tyrimų. Pagrindinės<br />
sudedamosios dalys yra <strong>ir</strong>idoidiniai glikozidai.<br />
Neseniai buvo atlikti du tyrimai siekiant įvertinti<br />
harpagofitinių produktų veiksmingumą gydant strėnų<br />
skausmą <strong>ir</strong> osteoartritą (Chrubasik et al., 1996; Chrubasik<br />
et al., 1999).<br />
Imbieras (Zingiber officinale Roscoe) yra populiarus<br />
prieskonis, oficialiai įtrauktas į British Pharmacopoeia<br />
1988 <strong>ir</strong> gausiai vartojamas anglosaksų kraštuose. Kaip<br />
antiemetikas <strong>ir</strong> antiuždegimiškai veikiantis, jis yra naudojamas<br />
Rytų tradicinėje medicinoje. Farmakologiniu<br />
požiūriu imbieras, kaip <strong>ir</strong> kiti augalai, yra sudedamasis<br />
įva<strong>ir</strong>ių medžiagų mišinys. Zingiber officinale sudėtyje<br />
yra 0,25–3,3 proc. eterinio aliejaus. Imbiero eteriniame<br />
aliejuje yra 30 – 70 proc. seskviterpenų. Išsk<strong>ir</strong>tinės<br />
aktyviosios veikliosios medžiagos yra vadinamieji aitrūs<br />
elemetai (4 – 7.5 proc.) turintys gingerolių, šoagolių <strong>ir</strong><br />
acetono derivatų. Tyrimais in vitro <strong>ir</strong> in vivo įrodyta,<br />
jog tiek imbiero milteliai, tiek ekstraktas turi abi ciklooksigenazes<br />
(COX) inhibuojamąjį poveikį (Altman<br />
and Marcussen, 2001)<br />
364 <strong>teorija</strong> <strong>ir</strong> <strong>praktika</strong> 2006 - T. <strong>12</strong> (<strong>Nr</strong>. 4)
Change language