1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...
1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...
1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
KESIŲ KAIMO BYLA<br />
Daugiau kaip 25 metus su Medemrodės dvarininku baronu Ropu bylinėjosi aplinkinių kaimų<br />
valstiečiai dėl dvarininko iš jų atimtos žemės ir ganyklų. Ankstesnis šio dvaro savininkas<br />
Šepingas dar 1855 metais savo valstiečiams lažą buvo pakeitęs pinigine duokle. Dalį savo žemės<br />
valstiečiai perleido dvaro bernams. Kai bernas išeidavo iš dvaro, sklypelis likdavo valstiečiui.<br />
Bet ilgainiui dvaras pasiglemžė parankesnius plotus, valstiečių žemę iš visų pusių apsupo dvaro<br />
laukai. Gyventojai ėmė protestuoti, skųstis, kad dvarininkas daugumą ganyklų paėmęs ir suaręs,<br />
o kita dalis kaimo ganyklų pavadinta bendromis ganyklomis. Šiaulių apskrities valdžia vilkino<br />
valstiečių skundų sprendimą, atmetė galop jų teisėtas pretenzijas. Kesių kaimo valstietis Jonas<br />
Jasutis šį nutarimą visų kaimo gyventojų vardu apskundė vidaus reikalų ministrui. Bet ir<br />
ministerija bylą vilkino, prasidėjo tąsymasis po teismus, nes valstiečiai ėmė savavališkai ganyti<br />
dvaro ganyklose. 1888—1889 metais kiekvienas Kesių kaimo valstiečių kiemas už tai sumokėjo<br />
po 100 rublių baudų. Bylinėjimasis traukė iš valstiečių paskutinį rublį. Gretimų kaimų gyventojai<br />
neištvėrė ir susitaikė su neteisybe, bet Kesių kaimas (16 kiemų) nenusileido, iš paskutiniųjų tęsė<br />
ginčą su godžiuoju baronu. Baronas, keršydamas valstiečiams, 1892 metais J. Jasutį ir dar<br />
2 kaimo gyventojus patraukė į teismą už medžių kirtimą ginčijamuose miškuose. Baronui Ropui<br />
teisme atstovavo šunadvokatis iš Gyvolių kaimo Jonas Bagdzevičius, kadaise studijavęs teisę.<br />
Tai būta labai pasileidusio ir sukto žmogaus. Kaip 1892 metais „Varpe” rašė M. Lozoraitis,<br />
Bagdzevičius „liudininkus versdavo melagingai liudyti, sau naudingus skaičius užrašydavo jiems<br />
ant, delno. Valstiečiai, daug kartų susidūrę su neteisingu ginčų ir teismo bylų sprendimu, nutarė<br />
atsikratyti Bagdzevičium”. Kaimiečiai už 50 rub. nusamdę mažažemį valstietį Kazimierą<br />
Noreikį, kuris Bagdzevičių, važiuojantį per mišką, nušovęs. Už tai 11 Kesių kaimo gyventojų<br />
teisė Mintaujos (dabar Jelgavos) apskrities teismas. Penki gyventojai buvo nuteisti po 7—12<br />
metų katorgos. Svarstant Kesių valstiečių bylą, teismui raštiškus parodymus atsiuntė jau sunkiai<br />
sergantis Laižuvos klebonas A. Vienažindys. Jis pabrėžė, kad „Bagdzevičius vedė neteisingas<br />
bylas ir sodiečius nugramzdino į vargą”. Suprantama, į kunigo liudijimą ir bandymą užstoti<br />
vargstančius Kesių gyventojus teismas neatsižvelgė.<br />
Gulago aukos: 1941 06 14—22 tremtinių sąrašas // Vienybė. — 1990. — Liep. 19, 21, 24,<br />
26. — Tekste: Ištremta iš Gyvolių: Mikalauskienė Ona, valstietė.<br />
Automobilių kelių informacinė sistema / [Viktoro Paliulionio ir kitų Matematikos ir<br />
informatikos instituto darbuotojų parengtas kompiuterinis <strong>Lietuvos</strong> žemėlapis]. — 1992. —<br />
Žemėlapyje: Vietovių koordinatės laipsniais, minutėmis, sekundėmis:<br />
Eil. Vietovė Rytų ilgumos Šiaurės platumos<br />
1 Gyvoliai 22° 36' 38'' 56° 14' 07''<br />
Rozga Leopoldas. Tremties takus pramynė... // Vienybė. — 1992. — Lapkr. 7, 11. — Visas<br />
tekstas:<br />
Taip jau susiklostė <strong>Lietuvos</strong> istorija, kad pastaruosius porą šimtų metų, po to, kai mūsų kraštą<br />
užėmė rytų kaimynas, lietuvių tauta kas trys keturi dešimtmečiai savo vaikų kaulais dosniai<br />
patręšdavo bekraštes Sibiro tolumas: sukilimai, revoliucijos, vėl okupacijos.<br />
Bet ši istorija kitokia. Ji prasidėjo lygiai prieš šimtą metų, kai netoli Medemrodės esančio<br />
Kesių kaimo valstiečiai 1892 m. gegužės 12 d. nudobė šunadvokatį Joną Bagdzevičių. Tai buvo<br />
nedoras žmogus, Gyvolių dvarelio savininkas, buvęs teisės fakulteto studentas kažin katrame<br />
universitete, mėgęs palaidą gyvenimą. Nuskriaustas merginas jis pamalonindavęs dovanodamas<br />
karvę, tačiau savo užrašuose stropiai žymėdavęs visus savo meilės nuotykius. Dabartiniu mūsų<br />
supratimu, pagalbinis Bagdzevičiaus verslas buvo šunadvokatavimas. Tuometinio Medemrodės<br />
dvarininko barono Ropo nusamdytas, jis keletą metų bylinėjosi su Kesių kaimo ūkininkais dėl<br />
barono užgrobtų ganyklų. Nuolatinis tąsymasis po teismus ištuštino valstiečių kišenes ir taip juos<br />
privargino, kad vargšai žmonės nusamdė pažįstamą žmogų Kazimierą Noreikį, kuris tą gegužės<br />
dieną patykojo grįžtantį Bagdzevičių ir nužudė.<br />
13
Change language