1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

GYVENIMAS, PRASIDĖJĘS NUO VIŠTOS, GAIDŽIO IR ŠUNS
Pro buvusius kultūros namus, kaip pamėklė pakely bestovinčius, pro apgriuvusias fermas
pasukam prie ilgo senoviško namo. Pirmasis svečius pasitinka medinis Rūpintojėlis su užrašu
„Juozui Mačiui atminti, 1995”, o štai ir sodybos šeimininkė Salomėja Krupovisovienė
beateinanti.
— Rūpintojėlį pastatėme mano seneliui, suėjus 50-čiai metų nuo jo mirties Karelijos
Medvežegorsko politinių kalinių lageryje, — skuba paaiškinti. — Tai dabar jau mirusio liaudies
meistro Kinčiaus iš Ventos darbas.
Noras sugrįžti į senelių tėviškę, matyt, buvo ganėtinai stiprus, kad šeima, 20 metų išgyvenusi
Kaune, ryžosi tokiam žingsniui. Nesigilinom, kas nulėmė Vytauto apsisprendimą. Jam, tikram
kauniečiui, ten gimusiam ir augusiam, turėjo būti dar sunkiau atsisakyti patogaus gyvenimo ir
lįsti į, anot Salomėjos, šiukšlyną ir srutyną, kurį jie rado senelių tėviškėje. Tuo labiau kad abu
baigę mokslus, turėjo darbą. Salomėja, jau turėdama želdinių techniko specialybę, kaip ir vyras
vėliau baigė Šiaulių pedagoginį institutą.
Atsikraustę naujakuriai sako pirmiausia pasistatę pirtį, išsikasę tvenkinį ir prileidę jį karosų,
karpių. Iš mamos Salomėja gavo „kraitį” — dekoratyvinių augalų, o vaismedžių užsiaugino pati.
Gyvenimą pradėję nuo vištos, gaidžio ir šuns, vėliau augino kiaules, galvijus, bandė užsiimti
javų auginimu, bet neturint technikos Daubiškių pagrindinės mokyklos mokytojui ir Akmenės
švietimo skyriaus specialistei — tiflopedagogei visko aprėpti buvo neįmanoma.
Šeimininkai pakviečia į vidų. Dviejų galų troboj pajunti anų laikų dvasią. Interjerą puošia
įvairūs senoviniai daiktai, įrankiai. Iš prosenelių Salomėjai likusi vienintelė relikvija — 1890
metų piesta. Ant sienų — paveikslai iš džiovintų augalų. Tai iš tų metų, kai Salomėja vadovavo
floristikos kursams Akmenėje.
Salomėja ir Vytautas palydi per kiemą ir atsisveikiname. Atsisveikiname ir su Gyvolių kaimu.
Bernarda Plastinina. Jono Strazdausko nuotraukos.
KAS YRA KAS TELŠIŲ APSKRITYJE 2001. — [Kaunas:] UAB „Neolitas”, 2001. —
256 p. — Tekste:
BALVOČIŪTĖ JADVYGA (g. 1944 04 08, Gyvolių k., Mažeikių raj.), provizorė, vaistinių
augalų specialistė, Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendrijos „Gaja”, Lietuvos botanikų
draugijos Kauno skyriaus narė, TS(LK) narė. Vaikai — Eglė (g. 1969), Rūta (g. 1970), dail.,
meno m-klos mokytoja.
M: 1951—1955 mokėsi Gyvolių prad. m-kloje, 1955—1962 — Viekšnių (Mažeikių raj.) vid.
m-kloje, 1963—1968 studijavo KMI Farmacijos fak., 1973—1976 — LTSR MA Botanikos i-to
aspirantė.
P: 1962—1963 — Akmenės raj. Žemaitės 8-metės m-klos pionierių vad. ir mokyt., 1968 —
Klaipėdos vaistinės Nr. 290 farmacininkė, 1968—1973 — Kauno vaistinės Nr. 54 asist.,
receptorė kontrolierė, 1976—1987 — Kauno botanikos sodo Botanikos i-to jaun. moksl. bendr.,
1987—1990 — grupės vad., 1990—1992 — Kamanų valst. rezervato botanikė, nuo 1992 —
vyresn. biologė.
F: Suteiktos I botanikos specialisto, aukščiausioji provizoriaus farmakognosto kvalifikacinės
kategorijos. Leidinių: „Jaunajam vaistažolių rinkėjui” (1983), „Medingieji augalai” (1987),
„Jaunajam gėlininkui” (1988), „Jiesios landšaftiniame draustinyje” (1992), „Mažeikių
kraštograma” (2000) bendraaut. Parengė informacinį lapelį „Auginkim vaistažoles” (1991),
parašė 30 tiriamojo pobūdžio moksl. str. apie vaistažoles ir augaliją, daugiau nei 50 mokslo
populiarinimo str. į resp. ir užsienio spaudą.
L: Gamtos stebėjimas, liaudies medicinos žinių rinkimas, vaistažolių auginimas ir rinkimas,
gydomųjų mišinių gaminimas; fotografavimas.
D. a.: Kamanų valstybinis rezervatas, Akmenės pšt., LT-5450 Akmenės raj.; tel./faks. 59285;
el. paštas kamanu.rezervatas@is.lt.
N. a.: Gyvolių k., Viekšnių sen., LT-5451 Mažeikių raj.; tel. 38418.
45