1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

melžiu. Taip, bus tiek, nes vyriausiam sūnui Vidmantui — dvidešimt, ir jis iš armijos jau grįžo. Ir
duktė Roma pilnametė, ištekėjusi, mergytę pagimdė”.
Motina laiminga: geru keliu nuėjo vienintelė iš penkių vaikų dukrelė — ir technikumą baigė,
ir netoli tėvų gyvena, ir į darbščią Milevičių šeimą pateko, ir pati labai reikalingą darbą ūkyje
dirba — Gudų vaikų darželio auklėtoja.
Bet juk panašiais — gerais — keliais žygiuoja ir visi kiti Lengvenių vaikai. Štai vyriausiasis
— Vidmantas iki tarnybos Tarybinėje Armijoje baigė Mažeikių profesinę technikos mokyklą, o
dabar Naftos perdirbimo įmonėje dirbs elektriku. Saulius irgi seka brolio ir sesers pėdomis: su
ūkio siuntimu mokosi Viekšnių 67-osios profesinės technikos mokyklos 2-ajame kurse — bus
mechanizatorius. Dešimtus metus einantis Andrius lanko Gudų pradinę mokyklą. Jau dabar,
juokiasi tėvas, tik arklius paduok — pats pakinkys ir nukinkys, kur reikia nuvažiuos, mane
pavaduos. Gerą smalsumą sužadina berniukui gimtoji žemė, ir tai tik džiugina suaugusiųjų širdis.
O pats mažiausias — Egidijus dar dažnai susirango ant motinos kelių ir prašo ką nors papasakoti.
Ne būtinai pasaką. Juk čia pat — salone — televizorius, tereikia tik ranką ištiesti. „Pagrandukas”
nori kažką, tik jam vienam suprantamo, išgirsti iš mamytės lūpų. Iš lūpų, kurios moka gražiai
šypsotis, bet gali ištarti ir reiklų žodį. O jo neklausyti neįmanoma, tai jaučia šeimoje visi:
Lengvenių vyrai iki šiol net rūkyti neišmoko. Beje, šeimos galva irgi nemėgsta tuščių kompanijų.
Koks brangus turtas — laikas!.. Tai ypač pajuto šiemet amžiaus 40-metį atšventusi Antanina
Lengvenienė. Vaikai, galima sakyti, pastatyti ant kojų, o jos pačios vardą vis garsiau taria
kolūkio vadovai ir specialistai, visi Gudų fermos darbuotojai. Užpernai ji iš savo grupės karvių
primelžė vidutiniškai po 3743 kg, o pernai — po 3455 kg pieno. Šiemet per 11 mėnesių iš
kiekvienos trečios laktacijos žalosios jau gavo po 3330 kilogramų. „Buvau įsipareigojusi šiemet
primelžti po 3500 kilogramų — primelšiu po 3600”, — neabejodama sakė Antanina. Specialistai
jos žodžiais tiki, juk tarp visų ūkio melžėjų Lengvenienė iškovojusi 5-ąją vietą.
— Darbšti ir sumani moteris, — neiškentė Antaninos nepagyręs ir vyriausiosios zootechnikės
pavaduotojas Juozas Valeiša, kuris rūpinasi pieno supirkimu iš gyventojų. — Ir ūkio fermoje
apsisuka, ir namuose tvarka, o valstybei iš savo laikomų dviejų karvių pristato daug pieno, užtat
ir maždaug po 2800 rublių į šeimos biudžetą kasmet už jį plaukia.
... Naujųjų metų išvakarėse skaisčiai sužibs žiburiai Lengvenių troboje. Prie šventinio stalo ir
eglutės susirinks visa šeimyna. Kambariuose bus šilta ir jauku, bet nebus ankšta, nes žmones čia
jungia meilė, ir jie galvos apie turiningai pragyventas dienas. Apie gerus, naudingus darbus,
kuriuos jie nuveikė visuomenei, savo pačių gerovei.
Vilkys A. Šūvių aidai jaunystę mena: [Liudvikas Žiauga] // Vienybė. — 1988. — Vas. 25: ir
nuotrauka. — Tekste:
„Kai taip pasalose guli, vis neišeina iš galvos kraupi tragedija, įvykusi Gudų malūne.
Nelygios jėgos buvo, net 14 banditų užpuolė malūną, kuriame laikėsi keletas liaudies gynėjų iš
Mažeikių apskrities. Krito karininkai Drupinas ir Pozdniakovas. Banditai net arklius turėjo.
Klastingi buvo, kad pėdsakus supainiotų, valstiečiams sakė: esame Mažeikių milicininkai.
Liudvikas su draugais kritusius rado už degančios daržinės. Užtat paskui kovos bendražygiai
banditams nebedavė nė valandėlės ramybės — pusantros savaitės juos po miškus vaikėsi, kol
apsiautė... Jono Šiušės, stambaus ūkininko iš Ramoniškių, gauja priėjo liepto galą.”
Rozga Leopoldas. Akmenės rajono istorijos apybraiža. — Akmenė, 1990. — 48 p. — P. 34.
— Tekste: Pasala Gudų malūne 1946 09 30.
Anušauskas A., Kučinskas V. Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos
1944—1953 m. kovų žemėlapiai. — Vilnius, 1991. — P. 10, 63. — Tekste: „1946 m. rugsėjo
30 d. Gudų malūno teritorijoje patekęs į pasalą su kitais 3 kareiviais žuvo j. leitenantas I. Driupin
(24 m.).”
Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai: Paslėpti 1390—1865 metais. — Vilnius, 1995. — P.
210, 233, 304. — Tekste: Gudų kaimas: „1935 m., akėjant Kojelio žemę, rasta keletas talerių.
78