1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

Augalų žinovė pataria pasirinkti jaunų braškių bei žemuogių lapelių. Su jais išvirta arbata
stiprina organizmą, o džiovintų žemuogių lapeliai — dar ir puikus vaistas nuo inkstų uždegimo.
Tiktai braškių uogoms alergiški žmonės atsargiau turėtų vartoti ir jų lapelius: truputį pavartojus
šiek tiek palaukti, kas bus. Beje, taip siūlė „tikrinti” ir kitas vaistažoles.
Po žiemos, kai žmogaus organizmas ypač nusilpęs, J. Balvočiūtė patarė dažniau išsivirti
arbatos su gervuogių ar šaltalankio lapais. Tinka ir mėtos, čiobreliai, kuriuos galėtų pakeisti
dašiai, juozažolės ar raudonėliai. Visada tinka pipirmėtė — vertingiausia iš 12 Lietuvoje
augančių mėtos rūšių. Ji gerina žmogaus imunines savybes, žodžiu, padeda kovoti organizmui,
kad nesusirgtume, gerina virškinimą. J. Balvočiūtė įsitikinusi, kad pipirmėtę reikėtų auginti
dideliuose žemės plotuose.
Linkusi nutylėti
Biologė linkusi nutylėti, kur auga labai reti augalai. J. Balvočiūtė prisipažino, kad iš daktarės
E. Šimkūnaitės perėmė gamtosauginę nuostatą — per daug negarsinti retų augalų, nes žmonės
gali juos išnaikinti.
— Juk radę ne kuokšteliu pasitenkina — glėbiais plėšia, — karčiai šyptelėjo moteris ir
prisiminė dažnam žemaičiui žinomą plačialapį begalį, populiariai vadinamą lietuvišku ženšeniu.
Gyvolių žiniuonė ilgokai šio augalo negalėjo rasti, nes ten, kur anksčiau jis augo, ištisai buvo
rausinėjama. Tik atkakliai pasivaikščiojusi, atrado augavietes. Pasirinko sėklų, ketina plačialapį
begalį auginti ir savajame vaistažolyne.
Kiekvienais metais žolininkė surenka apie 100 rūšių žolių gyduolių. Vienų susidaro gramais,
kitų — kilogramais. Kiekvieną žolelę pačiupinėja — pjauna tik peiliuku. Kartais net važiuodama
į rajono tarybos posėdžius (ji yra tarybos narė) kišenėn įsidedanti peiliuką. Iš įpročio.
J. Balvočiūtė į turgų su vaistažolėmis nekeliauja. Jomis aprūpina gimines, draugus ar
pažįstamus, kurie pasiskundžia, jog negaluoja. Ji įsitikinusi, kad reikia kuo mažiau tablečių
vartoti. Daktarei E. Šimkūnaitei dar gyvai esant abi kartu suderino vaistažolių receptūrą pačioms
įvairiausioms ligoms gydyti ir pasiūlė Viekšnių dr. Antano Biržiškos sveikatos namų vyriausiajai
gydytojai A. Gurauskaitei. Ši medikė ne vienam ligoniui parodžiusi kelią pas Gyvolių žiniuonę.
Beje, tuose pačiuose Viekšniuose yra vaistinė-muziejus, kuriam netrukus būsią šimtas metų. Čia
suprojektuotas ir vaistažolių sodas. Jį prižiūrinti Bronė Kolbergienė labai domisi vaistingaisiais
augalais. J. Balvočiūtės padedama, paruošė įvairių žolelių mišinių ir atidavė jas Viekšnių
seniūnui, kad šis išdalytų gyventojams.
Vaistažolės — verslas?
Gyvolių žiniuonė galėtų žolelėmis aprūpinti daugiau žmonių, įregistruotų savo verslą, jeigu
turėtų prietaisų išdžiovintai žaliavai susmulkinti bei patalpų vaistažolėms džiovinti. Žoleles
J. Balvočiūtė skleidžianti troboje ant grindų, palėpėje, kur specialiai įrengtoje džiovykloje yra net
keli pakabinami aukštai. Greičiau džiūstančius lapelius sluoksniuoja tarp laikraščių. Vaistažoles
būtina saugoti nuo saulės ir dulkių, žiūrėti, kad neįsimestų pelėsis.
Jau yra žmonių, kurie taip pat norėtų auginti vaistažoles. Kaimo žmogui tai būtų papildomos
pajamos. Silpnoji netradicinio verslo vieta — vaistažolių džiovinimas. Yra specialios džiovyklos,
tačiau jos nepigios. Botanikės įsitikinimu, vaistažolių augintojai turėtų susivienyti. Taip jiems
būtų lengviau parduoti žoleles.
J. Balvočiūtė džiaugėsi, kad sodiečiai dar žino, kas yra padorumas ir pasitiki tik savo rankų
darbu. Pastebėjo ir tai, kad kaimo moterys savo namiškiams dažniau nei miestietės išverda
kvapnios mėtų, kmynų ar kitokių vaistažolių arbatos.
„Sodietės” skaitytojoms Gyvolių žiniuonė siūlė nepamiršti ir skydo, į kurį turėtų atsitrenkti
visi nemalonumai:
— Reikia pagalvoti, kad man nėra taip blogai, kitiems — dar blogiau, — sakė ji, linkėdama
skaitytojoms sveikatos ir atbundančios gamtos mums dovanojamo džiaugsmo.
Juodpusis Apolinaras. Girių pavilioti // Vienybė. — 1998. — Bal. 16: ir nuotrauka. —
Tekste: Miškininkai Gintautas, Vilija, Sigitas Mozgeriai.
27