1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

kiekvienas linkęs savaip vadinti. Kol kaimas priklausė Akmenės rajonui, jis vadinosi Gyvoliai.
Kai buvo prijungtas prie Mažeikių, tapo Gyvuoliais...
Šiuo metu mokykloje mokosi 20 mokinių. Kitais metais turėtų būti 22. Mokinius moko bei
auklėja tik dvi mokytojos. Abi po dvi klases moko iš karto. Sunku nėra, nes taip jau daugybę
metų dirba, pripratusios. Mokytojos džiaugiasi, kad mokykla labai gražiai sutaria su
bendruomene. Ir vaikai, ir bendruomenės žmonės kartu daug keliauja.
Mokiniai su dideliu entuziazmu įsitraukia į įvairiausius ekologinius projektus — valo Virvytės
pakrantes, miškelius. Šiemet pažymėjo Paukščių šventę. Labai gražiai mokykla bendrauja su
Ventos regioniniu parku. Už dalyvavimą ekologiniuose projektuose sulaukia paramos ne tik iš jo,
bet ir iš rajono valdžios. Labai džiaugiasi nauju kopijavimo aparatu. Tai labai didelė parama
mokyklai.
Mokytojoms gaila, kad kaimas sensta. Jauni neatsikrausto, o vietiniai užauga ir išvažiuoja.
Pasak mokytojos Irenos, nesupranta jauni, kad savoje žemėje net akmenėlis pašnekina. Gaila,
kad vaikai žemaitiškai nebemoka. Mokytojos net nežino, kodėl...
Dar viena problema — biblioteka Gyvuoliuose veikia tik vieną dieną per savaitę. Tai tikrai
rimta problema, nes vaikams literatūra tiesiog nebepasiekiama. Bibliotekininkas tik vieną kartą
per savaitę atvyksta. Visą etatą išlaikyti neįmanoma.
Yra ir daugiau kaime problemų — nebėra kultūros centro. Ant Virvytės kranto vis naujos
elektrinės dygsta. Kad ir neseniai pastatyta Gudų elektrinė. Pasak mokytojų, neliks greitai
žuvies. Kaip žuvys per slenksčius perplauks?...
Vaistažolių karalystėje / Puslapį parengė Audronė Pociutė. Nuotraukos autorės //
Trečiadienio valanda („Būdo žemaičių” priedas). — 2003. — Kovo 12. — Nr. 10 (22). —
Tekste:
Kita vieta, į kurią užsukome Gyvuoliuose — Jadvygos Balvočiūtės, žymiosios
vaistažolininkės, namai. Apie ją jau daug mūsų laikraštyje pasakota. Bet vėl norisi apie
vaistininkę pakalbėti, juolab, kad namai išsiskiria kvapų gardumu bei jaukumu, kurie žodžiais
nenusakomi. Gyvenimas šiuose namuose verda. Ekologiškus gydomuosius vaistažolių mišinius
gaminanti provizorė-farmakognostė, grįžusi į savo gimtinę iš Kauno, sugebėjo sukurti keletą
darbo vietų kaimo žmonėms. Atvykę sužinojome svarbią naujieną — jau atidaryta J. Balvočiūtės
vaistinė Viekšniuose. O planų planelių jos galvoje knibždėte knibžda — jau pradėtas kurti
muziejus po atviru dangumi. Ten žmonės galės susipažinti su įvairiausiomis vaistažolėmis. Jau
baigiama rengti auditorija, kurioje laukiami mokinukai ir studentai, besidomintys žolininkyste.
Priešais vaistininkės namus esančiame didžiuliame Virvytės slėnyje jaunimas vasarą galės
palapines statytis. Vaistininkė tikisi, kad jauni žmonės nebus abejingi vaistažolių rinkimo
menui...
Gyvuolių dvaro ir jų gyventojų istorija / Puslapį parengė Audronė Pociutė. Nuotraukos
autorės // Trečiadienio valanda („Būdo žemaičių” priedas). — 2003. — Kovo 12. — Nr. 10 (22).
— Tekste:
Šalia Gyvuolių piliakalnio, jau kvepiančio pavasariu, stovi jaukus ūkelis. Po kiemą vaikštinėja
žąsys. Mus atlydėjo sodybos šeimininko — Romualdo Niko — tėvas, gyvenantis čia pat,
Gyvuoliuose, Adomas Nikas. Jis papasakojo, kad čia kadaise būta nuostabaus grožio dvaro, kurį
visi vadino Poliekinės dvaru.
Adomas pats šitame dvare užaugo — po piliakalnį lakstydavo, šalia buvusiame tvenkiny
žvejodavo. Paskui dirbo šalia pastatytose kolūkio mechaninėse dirbtuvėse. Jo mama — Elzbieta
Niksienė (jos pavardėje kažkas „s” raidę įrašė) — dvaro istoriją mena nuo dar senesnių laikų.
Dabar ji baigia 85 metus. Močiutė pasakoja: „Kai tėvas parsivedė antrą žmoną, man ir broliui
pasakė, kad jo namuose mums nebėra vietos. Taip ir išėjome į pasaulį vargo vargti”. Taip
Elzbieta pradėjo tarnauti pas ūkininkus, o ištekėjusi atsikraustė į Poliekinės dvarą mergauti.
„Dvaras buvo labai didelis ir gražus. Visur gėlynai, „kliombos”. Troba buvo dviejų galų.
Viename ponai Pauliukevičiai gyveno, senajame — mes. Buvo didžiulė jauja. Ją vėliau rusai
sudegino. Buvo ilgos kūtės, vazaunė, pieninė”, — pasakoja senoji Niksienė. Ponia
Pauliukevičienė gera buvusi. Ji turėjusi šį ir dar vieną dvarą Vilkuose. Paskui ją ir dukrą rusai į
52