14.08.2013 Views

1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

kiekvienas linkęs savaip vadinti. Kol kaimas priklausė Akmenės rajonui, jis vadinosi Gyvoliai.<br />

Kai buvo prijungtas prie Mažeikių, tapo Gyvuoliais...<br />

Šiuo metu mokykloje mokosi 20 mokinių. Kitais metais turėtų būti 22. Mokinius moko bei<br />

auklėja tik dvi mokytojos. Abi po dvi klases moko iš karto. Sunku nėra, nes taip jau daugybę<br />

metų dirba, pripratusios. Mokytojos džiaugiasi, kad mokykla labai gražiai sutaria su<br />

bendruomene. Ir vaikai, ir bendruomenės žmonės kartu daug keliauja.<br />

Mokiniai su dideliu entuziazmu įsitraukia į įvairiausius ekologinius projektus — valo Virvytės<br />

pakrantes, miškelius. Šiemet pažymėjo Paukščių šventę. Labai gražiai mokykla bendrauja su<br />

Ventos regioniniu parku. Už dalyvavimą ekologiniuose projektuose sulaukia paramos ne tik iš jo,<br />

bet ir iš rajono valdžios. Labai džiaugiasi nauju kopijavimo aparatu. Tai labai didelė parama<br />

mokyklai.<br />

Mokytojoms gaila, kad kaimas sensta. Jauni neatsikrausto, o vietiniai užauga ir išvažiuoja.<br />

Pasak mokytojos Irenos, nesupranta jauni, kad savoje žemėje net akmenėlis pašnekina. Gaila,<br />

kad vaikai žemaitiškai nebemoka. Mokytojos net nežino, kodėl...<br />

Dar viena problema — biblioteka Gyvuoliuose veikia tik vieną dieną per savaitę. Tai tikrai<br />

rimta problema, nes vaikams literatūra tiesiog nebepasiekiama. Bibliotekininkas tik vieną kartą<br />

per savaitę atvyksta. Visą etatą išlaikyti neįmanoma.<br />

Yra ir daugiau kaime problemų — nebėra kultūros centro. Ant Virvytės kranto vis naujos<br />

elektrinės dygsta. Kad ir neseniai pastatyta Gudų elektrinė. Pasak mokytojų, neliks greitai<br />

žuvies. Kaip žuvys per slenksčius perplauks?...<br />

Vaistažolių karalystėje / Puslapį parengė Audronė Pociutė. Nuotraukos autorės //<br />

Trečiadienio valanda („Būdo žemaičių” priedas). — 2003. — Kovo 12. — Nr. 10 (22). —<br />

Tekste:<br />

Kita vieta, į kurią užsukome Gyvuoliuose — Jadvygos Balvočiūtės, žymiosios<br />

vaistažolininkės, namai. Apie ją jau daug mūsų laikraštyje pasakota. Bet vėl norisi apie<br />

vaistininkę pakalbėti, juolab, kad namai išsiskiria kvapų gardumu bei jaukumu, kurie žodžiais<br />

nenusakomi. Gyvenimas šiuose namuose verda. Ekologiškus gydomuosius vaistažolių mišinius<br />

gaminanti provizorė-farmakognostė, grįžusi į savo gimtinę iš Kauno, sugebėjo sukurti keletą<br />

darbo vietų kaimo žmonėms. Atvykę sužinojome svarbią naujieną — jau atidaryta J. Balvočiūtės<br />

vaistinė Viekšniuose. O planų planelių jos galvoje knibždėte knibžda — jau pradėtas kurti<br />

muziejus po atviru dangumi. Ten žmonės galės susipažinti su įvairiausiomis vaistažolėmis. Jau<br />

baigiama rengti auditorija, kurioje laukiami mokinukai ir studentai, besidomintys žolininkyste.<br />

Priešais vaistininkės namus esančiame didžiuliame Virvytės slėnyje jaunimas vasarą galės<br />

palapines statytis. Vaistininkė tikisi, kad jauni žmonės nebus abejingi vaistažolių rinkimo<br />

menui...<br />

Gyvuolių dvaro ir jų gyventojų istorija / Puslapį parengė Audronė Pociutė. Nuotraukos<br />

autorės // Trečiadienio valanda („Būdo žemaičių” priedas). — 2003. — Kovo 12. — Nr. 10 (22).<br />

— Tekste:<br />

Šalia Gyvuolių piliakalnio, jau kvepiančio pavasariu, stovi jaukus ūkelis. Po kiemą vaikštinėja<br />

žąsys. Mus atlydėjo sodybos šeimininko — Romualdo Niko — tėvas, gyvenantis čia pat,<br />

Gyvuoliuose, Adomas Nikas. Jis papasakojo, kad čia kadaise būta nuostabaus grožio dvaro, kurį<br />

visi vadino Poliekinės dvaru.<br />

Adomas pats šitame dvare užaugo — po piliakalnį lakstydavo, šalia buvusiame tvenkiny<br />

žvejodavo. Paskui dirbo šalia pastatytose kolūkio mechaninėse dirbtuvėse. Jo mama — Elzbieta<br />

Niksienė (jos pavardėje kažkas „s” raidę įrašė) — dvaro istoriją mena nuo dar senesnių laikų.<br />

Dabar ji baigia 85 metus. Močiutė pasakoja: „Kai tėvas parsivedė antrą žmoną, man ir broliui<br />

pasakė, kad jo namuose mums nebėra <strong>vietos</strong>. Taip ir išėjome į pasaulį vargo vargti”. Taip<br />

Elzbieta pradėjo tarnauti pas ūkininkus, o ištekėjusi atsikraustė į Poliekinės dvarą mergauti.<br />

„Dvaras buvo labai didelis ir gražus. Visur gėlynai, „kliombos”. Troba buvo dviejų galų.<br />

Viename ponai Pauliukevičiai gyveno, senajame — mes. Buvo didžiulė jauja. Ją vėliau rusai<br />

sudegino. Buvo ilgos kūtės, vazaunė, pieninė”, — pasakoja senoji Niksienė. Ponia<br />

Pauliukevičienė gera buvusi. Ji turėjusi šį ir dar vieną dvarą Vilkuose. Paskui ją ir dukrą rusai į<br />

52

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!